Kaip skelbė Krašto apsaugos ministerija, šis miestelis skirtas Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono kariams ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-ajai rinktinei.
Tai jau trečias tokios apimties Lietuvos kariuomenės infrastruktūros objektas nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo.
Šiaulių kariniame miestelyje iškilo administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas, sporto patalpos ir aikštės. Miestelyje pastatytos ir techninės paskirties pastatai: sandėliai, garažai, degalinė, plovykla ir pastogė technikai. Taip pat įrengtos ir rikiuotės bei technikos aikštės, automobilių parkavimo vietos, tarp kurių – ir specialiai pritaikytos elektromobiliams bei žmonėms su negalia.
Karinio miestelio Šiauliuose plotas yra 7,8 hektarų, jame įrengtos didesnės kareivinės ir štabas nei vasario mėnesį atidarytuose panašiuose miesteliuose Pajūryje Šilalės rajone ir Rokantiškėse Vilniuje.
Visuose trijuose naujuose miesteliuose gali dirbti ir tarnauti iki 2,4 tūkst. žmonių. Jų statybos, infrastruktūros priežiūros ir paslaugų teikimo vertė – apie 231 mln. eurų.
Anot ministerijos, kariniai miesteliai užtikrina fizinę infrastruktūrą nuolatiniam Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų dislokavimui, gerina karių tarnybos sąlygas, kovinės technikos priežiūros galimybes bei didina individualiam karių rengimui skirtos infrastruktūros kokybę.
Karinio miestelio atidaryme dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.
Penktadienį Šiauliuose, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, jie taip pat dalyvaus liepos 7-19 dienomis vykusių pratybų „Baltic Connection 24“ (BALTCON24) rezultatų aptarime.
Pratybų metu Lietuvoje beveik dviem savaitėms buvo dislokuota Nyderlandų oro gynybos sistema „Patriot“.