Šiaulių miesto savivaldybės taryba Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje aptarė mieste susidariusią situaciją dėl oro taršos. Jau dabar Šiauliuose oro tarša viršijo 35 galimas dienas per metus. Paskutinį kartą mieste oro taršos metų norma buvo viršyta 2010-aisiais metais. Kadangi Šiauliuose kietųjų dalelių koncentracija matuojama pačiame taršiausiame miesto taške – Žemaitės, Aušros alėjos ir J. Basanavičiaus gatvių sankirtoje, manoma, jog remiantis šiais duomenimis negalima vertinti viso miesto užterštumo.
Visuomenės sveikatos centro specialistai skambina pavojaus varpais ir ragina gyventojus saugoti savo sveikatą vengiant buvimo lauke, siūlo mokyklose ir lopšeliuose-darželiuose atsisakyti užsiėmimų lauke, esant padidėjusiai oro taršai, tačiau Šiaulių miesto savivaldybė jokių papildomų priemonių dėl oro taršos, nei įprastai pavasarį, nesiims.
Pasak Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo Romaldo Šemetos, šiemet Šiauliuose jau užfiksuoti 21 oro taršos atvejai dėl kūrenimo,12 – dėl pakeltosios taršos ir 3 – dėl tolimųjų pernašų. Tačiau nei vienos iš šių taršos rūšių negalima kontroliuoti.
„Kad būtų sumažinta oro tarša, priemonių nėra. Juk neuždrausime gyventojams šildytis namuose, kai už lango minusinė temperatūra“, – sako R. Šemeta. Pasak jo, Savivaldybė pajėgi kovoti tik su pakeliamąja oro tarša – galima vykdyti numatytus gatvių valymo darbus pavasarį, kai yra surenkami nešvarumai ir plaunamos gatvės. R. Šemeta sako, jog dabar beveik visą parą mieste dirba valymo mašinos. Iš numatytų 130 gatvių kilometrų 50 kilometrų jau yra išvalyta. Jei iš viso nebūtų valomos gatvės, pasak R. Šemetos, dėl susikaupusio purvo būtų ištisus metus fiksuojamas oro taršos viršijimas.
„Po žiemos sudėtinga greitai išvalyti miestą, nes teršalai į miesto gatves patenka ir per nešvarias automobilių padangas. Pradėjus dirbti dar esant minusinei temperatūrai, streikavo ir technika. Manome, jog šiemet miestas labiau užterštas dėl pailgėjusio kūrenimo sezono ir pavasarinės taršos gatvėse. Žiemos metu nėra galimybės mažinti oro taršą mieste, o be to, viskas remiasi ir į investicijų galimybes. Tikimės, kad pagerės oro sąlygos ir teršalai mieste nebesikaups“, – aiškina R. Šemeta.
Lina ABROMAVIČIENĖ
