Sunaikintas kokainas yra vienas didžiausių narkotikų kontrabandos siuntų Lietuvos istorijoje. Teismas Rusijos pilietį už akių yra pripažinęs įtariamuoju ir skyręs suėmimo sankciją.
Lietuvos muitinė skelbia, kad daugiau kaip 575 kilogramai kokaino buvo sudeginti Šiaulių rajone esančios bendrovės pavojingų atliekų deginimo įrenginyje griežtai laikantis tokių atliekų tvarkymą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimų ir prižiūrint muitinės pareigūnų komisijai.
Kvaišalai buvo sulaikyti šių metų gegužę, kai į Klaipėdos uostą iš Pietų Amerikos atplaukė krovinys – metalo liejimo formos, skirtos vienai Lietuvoje įkurtai įmonei, kurios direktorius, Lietuvoje leidimą gyventi turintis Rusijos pilietis, šiuo metu gyvenantis Rusijoje.
Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams įtarimų kėlė tiek pats krovinys, tiek jo maršrutas. Liejimo formos (neva skirtos plastikiniams gaubteliams ir dangteliams gaminti) į Lietuvą buvo plukdomos iš Ekvadoro, užsukant į Kolumbiją, taip pat Vokietijos Hamburgo uostą.
Pasak muitininkų, būtent iš šių Pietų Amerikos šalių atgabentuose kroviniuose pastaraisiais metais Lietuvoje sulaikyta ne viena kvaišalų siunta. Todėl kai į Klaipėdą buvo atplukdytos ir uoste iškrautos šešios liejimo formos, iš karto buvo matyti, kad detaliai patikrinti įrenginius bus labai sudėtinga – liejimo formos buvo masyvios ir labai sunkios (kiekviena svėrė po 3,5 tonos).
Įtartina pasirodė ir tai, kad krovinį sudarė vien liejimo formos – trūko gamybos procesui būtinų liejimo staklių. Patys įrenginių gavėjai – Vilniuje įregistruotos mažosios bendrijos atstovai negalėjo aiškiai pasakyti, ką nori veikti su šiais įrenginiais, neturėjo jų brėžinių. Vienu metu kalbėję, kad ketina pradėti gamybą Lietuvoje, vėliau jau teigė svarstantys įrenginius perparduoti.
Be to, patikrinimui itin aktyviai ėmė priešintis ir įmonei–gavėjai atstovavęs advokatas. Nė vienas įmonės darbuotojas taip ir nepasirodė pasiimti krovinio. Tiek žodžiu, tiek raštais muitinei spaudimą daręs teisininkas tikino, kad toks patikrinimas esą nepataisomai sugadintų jo kliento įrenginius.
Muitininkai sako, kad šiam spaudimui nepasidavė ir pasitelkę specialistus, įrodė, kad tikrinimas nesugadins įrenginių. Juolab kad net išoriškai juos apžiūrėjus buvo matyti keletas konstrukcinių klaidų (imitaciniai vamzdeliai, nebaigtos gręžti ertmės ir pan.). Formos atrodė lyg būtų dirbtinai sendintos – subraižytos, apipiltos rūdijimą skatinančiu skysčiu ir pan. Tai tik didino įtarimus, jog viduje gali būti slepiamas nelegalus krovinys, o pačios liejimo formos tėra muliažas.
Atverti aklinai užvirintas liejimo formas buvo ypač sudėtinga. Vienintelis būdas įsitikinti, ar įrenginių viduje nėra paslėpta nedeklaruotų daiktų, buvo tiesiog pragręžti storą (1 cm storio) liejimo formos sieną.
Teko pasitelkti daug specialistų, skelbti konkursą ardymo darbams atlikti. Buvo aiškinamasi, kokią techniką naudoti, kaip saugiau ir nesugadinant išardyti įrenginius, kad nebūtų pažeisti viduje galimai esantys daiktiniai ikiteisminio tyrimo įrodymai.
Liepos pabaigoje atsargiai pragręžus vieną iš įrenginių, paaiškėjo, kad ten slepiami kvaišalai – ant grąžto liko baltos spalvos miltelių, o pirminis narkotikų aptikimo testas parodė, jog tai kokainas.
Muitinės kriminalistai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl narkotikų kontrabandos, o liejimo formų ardymo darbai tęsėsi toliau ir užtruko ne vieną dieną. Įrenginių kraštai buvo frezuojami, po to galingu magnetu nukeliami jų dangčiai, šitaip atveriant aušinimo kameras.
Liejimo formų viduje, aušinimo kamerose rastos sandariai supakuotos, silikonu užlietos kvaišalų pakuotės. Iš viso aptiktos 576 pakuotės su kokainu, kurių svoris (brutto) siekė apie 610 kilogramų.
Šie darbai Lietuvos muitinei kainavo apie 10 tūkstančių eurų.
Sulaikyti kvaišalai buvo perduoti ekspertams, kurie tiksliai nustatė jų sudėti, grynumą ir kiekį. Po šios ekspertizės, atmetus pakuočių ir tirti sunaudotų miltelių svorį, naikinti perduota 575 kilogramai 420 gramų kokaino.
Šie muitininkų sulaikyti narkotikai yra laikomi daiktiniu įrodymu baudžiamojoje byloje, kuri dar tiriama. Paprastai tokie įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, laikomi iki baudžiamojo proceso pabaigos, tačiau tokiu atveju, kaip šis – kai įrodymai yra apžiūrėti, ištirti ir aprašyti, su jais atlikti visi būtini veiksmai, o jų saugojimo ir laikymo išlaidos yra nemažos. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutartimi juos leista sunaikinti.
Tuo pačiu metu muitininkai sunaikinti atvežė ir beveik 193 kilogramų kanapių dervos. Šis hašišas buvo sulaikytas dar 2015 metais, kai pareigūnai patikrinti sustabdė latvio vairuojamą vilkiką, o šio puspriekabės dugne buvo aptikta gerai įrengta slėptuvė. Ją muitininkams atverti pavyko tik pasitelkus į darbą ugniagesius.
Baudžiamąją bylą nagrinėjusio Kauno apygardos teismo sprendimu, dėl šių narkotikų gabenimo teisiamiems asmenims jau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o gabentas narkotinės medžiagos paskirta sunaikinti.
Pastarąjį kartą Lietuvos muitinė vadinamuosius „sunkiuosius“ narkotikus naikino pernai balandį. Tąkart, buvo naikinamas kokainas, heroinas, amfetaminas, metamfetaminas, LSD, sintetinių kanabinoidų dariniai ir kiti psichotropinių medžiagų turintys preparatai ar jų cheminiai junginiai (iš viso – 86 kilogramai).
Sulaikytas narkotines ir psichotropines medžiagas muitinė naikina remdamasi 2010 metų rugpjūčio 25 dienos Vyriausybės nutarimu dėl neteisėtos apyvartos narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) sunaikinimo.
