Šiaulių oro uostas savo strateginiuose planuose numato 2027–aisias per metus priimti ir išleisti milijoną keleivių, išplėsti krovinių gabenimo sektorių. Uosto direktorius mano, kad tai įmanoma, tačiau būtinas savivaldybės ir valstybės dėmesys bei parama. Dabar ši strateginė Šiaulių kompanija kapstosi savomis jėgomis.
Tikimasi, kad šiais metais oro uoste nutūps 40 proc. daugiau lėktuvų, nei pernai.
Savivaldybei sparnai per sunkūs
Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys įsitikinęs, kad Šiaulių savivaldybei jo vadovaujamas objektas yra per sunkus. Šiauliams smagu pasipuikuoti, kad čia tupia ir kyla lėktuvai, tačiau skirti tam biudžeto pinigų nesiryžta. „Jei skirtų tokį rėmimą kaip Šiaulių arenai, tada tikrai jaustume paspirtį ir galėtume sparčiau vystytis“, – sako R. Mikšys.
Oro uosto vadovas nesistebi, kad miesto savivaldybei sudėtinga prisiimti atsakomybę už tokį objektą. Kartą čia vienu metu nutūpė ir pakilo du didžiuliai „Boeing“ laineriai. Abu jie kainuoja apie 500 mln. dolerių. Tai yra keturi metiniai Šiaulių biudžetai. Kas nutiktų, jei kuris sudužtų?
Oro uostas turi dvi pagrindines veiklos grandis, ant kurių laikosi visas civilinės aviacijos banginis. Tai infrastruktūra, gebanti priimti ir išleisti orlaivius bei sistema, kuri gali priimti ir paruošti krovinius skrydžiui. Už šias grandis pagal pasaulio praktiką būna atsakinga valstybė ir savivaldybė. Tad direktorius dažnai kartoja, kad oro uostas – ne bandelių kepykla, o strateginis regiono ar šalies objektas.
Šiai dienai Šiauliai neturi nei pirmosios nei antrosios grandies. Tik įvykdo minimalius reikalavimus. Oro uoste gali leistis didžiausi lėktuvai. Tokius Baltijos šalyse gali priimti tik Šiaulių, Kauno ir Talino oro uostai. Tačiau išvysti tokius lėktuvus čia– retenybė.
„Dirbame su mažiausiais resursais, tačiau jau šiemet planuojame padidinti aptarnaujamų lėktuvų srautą 40 proc. Paskaičiavus, Šiauliuose po lėktuvą leisis kas savaitę“, – pabrėžia direktorius.
Didžiausias savivaldybės darbas, anot direktoriaus, pasistengti, kad Šiaulių oro uosto galimybės susilygintų su kitų uostų galimybėmis. Valstybė remia tris oro uostus: Vilniaus, Kauno ir Palangos. Šiauliai ne tik negauna valstybės paramos, bet turi ribotas galimybes naudotis ES fondų lėšomis.
Specialistai moko, bet nebara
Šį trečiadienį Šiaulių oro uoste lankėsi Civilinės aviacijos administracijos (CAA) atstovai, kurie nuolat tikrina visų civilinių oro uostų būklę. Prižiūri, kad būtų laikomasi taisyklių ir rekomendacijų.
CAA specialistas Arūnas Stankevičius pripažino, kad Šiauliai turi puikų ir gana didelį oro uostą, kuris yra ne tik civilinės, bet ir karinės paskirties. CAA nesikiša į karinių objektų tvarką, tačiau akivaizdu, kad NATO kariškių buvimas turi teigiamą poveikį: tūpimo takas prižiūrimas ir apšviečiamas, saugumas atitinka visus reikalavimus.
„Puikiai suprantame, visiems trūksta lėšų, tačiau norėdami gabenti keleivius ir krovinius, turime užtikrinti minimalius saugumo ir bendros tvarkos reikalavimus. Kai paskutinį kartą čia buvome, oro uosto administracinis pastatas dar buvo rengiamas keleiviams“, – pasakoja A. Stankevičius.
Specialistas, apžiūrėjęs nuveiktus darbus, pripažino, kad oro uostas yra puikiai prisitaikęs priimti ne tik kai kuriuos krovinius, bet ir keleivius. Viskas pritaikyta nedideliam srautui. Vienu metu galima aptarnauti apie 50 keleivių – vieną vidutinio dydžio lėktuvą.
A. Stankevičius patarė iš laukiamojo išimti dalį kėdžių, nes žmonėms labiau reikia erdvės, nei galimybės prisėsti. Reikėtų panaikinti vieną pastato laiptinę. Bilietų registraciją įrengti keleivių salėje. Atitverti bagažo liniją nuo keleivių.
CAA specialistas įsitikinęs, kad Europos krepšinio čempionatas Šiaulių oro uostui bus didžiulis išbandymas ir puiki pamoka. Jei čia bus skraidinamos komandos ir sirgaliai, darbuotojai įgis praktikos.
Oro uosto priežiūros ir orlaivių aptarnavimo skyriaus vadovas Artūras Jurkevičius priminė, kad uosto vystymo plane numatoma keleivių terminalą perkelti arčiau lėktuvų nusileidimo vietos. Bagažo ir keleivių patikros įranga bei transporteriai yra lengvai išmontuojami ir gabenami. Toks žingsnis išspręstų ne tik keleivių pavėžėjimo problemą. Civilinė oro uosto dalis būtų aiškiau atskirta nuo karinės dalies.
Logistikoje trūksta logikos
Oro uosto direktorius R. Mikšys mano, kad miesto valdžia galų gale turi apsispręsti, ar Šiauliams reikalingas oro uostas? „Pats uostas neišsivystys, jei tai nebus skatinama. Reikia pripažinti, kad esame šalis su labai silpna ekonomika. Nėra lengva krovinius nukreipti nuo kitų šalių per Lietuvos oro uostus“, – tikino direktorius.
R. Mikšys atvertė aplanką, kurį išleido Šiaulių savivaldybė. Jame nurodomi trys objektai, kuriais viliojami vietiniai ir užsienio investuotojai: industrinis parkas, viešasis logistikos centras ir oro uostas.
Direktorius verčia lapus ir rodo pirštu: „Štai čia bus logistikos centras, o už tvoros – oro uostas. Mano nuomone, pirmiausia reikia stiprinti oro uostą, o prie jo kurti infrastruktūrą. Pagal dabartinius planus logistikos centre oro uostui vietos nėra. Juk kroviniai pirmiausia turi patekti į aviacinio saugumo zoną. Juos reikės perpakuoti ir pritaikyti gabenti lėktuvais. Tam privalomas specialus terminalas, iš kurio būtų patogu pakrauti lėktuvus.“
Vadovas pastebėjo, kad planuojama iki logistikos centro atvesti geležinkelį, tačiau niekas nepagalvoja, kaip kroviniai pasieks lėktuvą. Direktorius padėjo ant stalo du lapus. Juose pavaizduotas mažasis Frankfurto oro uostas ir jo ateities vizija. Ten visa logistikos sistema derinama prie oro uosto, tačiau į teritoriją atvesti ir geležinkelio bėgiai. Direktoriaus nuomone, pas mus viskas pradedama nuo antro galo.
Oro uostui būtų gerai, jei iki logistikos centro atvesti geležinkelio bėgiai čia nesibaigtų ir, darydami kilpą, vėl įsijungtų į pagrindinę geležinkelio liniją. Tuomet kroviniai daug patogiau būtų atgabenami. Galėtų veikti traukinių stotelė „Oro uostas“. Tuomet greičiausiai padaugėtų ne tik krovininių, bet ir keleivinių skrydžių.
Gal mes kalbame apie Ostapo Benderio Vasiukus? „Nieko panašaus, tiesiog daug pigiau yra iškart padaryti gerai, o ne paskui taisyti klaidas. Tokių objektų planavimą išmano nedaugelis specialistų. Tai miesto vizitinė kortelė. Jei tokiuose objektuose visos sistemos veikia puikiai, vadinasi miestas ekonomiškai stiprus ir tvarkingas“, – tvirtina direktorius R. Mikšys.
Respublikinė spauda savotiškai tyčiojasi, jog Šiaulių oro uostas skirtas tik veršeliams gabenti. Oro uoste jau kelerius metus sėkmingai vyksta veršelių eksportas į Izraelį. Direktorius tvirtai apsigina nuo pašaipų: „Veršeliai – vienintelė prekė Lietuvoje, kuri pilnai užpildo krovininį lėktuvą. Tokiu įdirbiu negali pasigirti kiti oro uostai. Skrydžiai su gėlėmis ir prieskoniniais augalais buvo bandomieji, tačiau jie bus vykdomi. Kiekvienai prekei – skirtingos pakrovimo ir iškrovimo taisyklės.“
Žada nepalikti nuošalyje
Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė ramina įsiplieskusias aistras, nes viešojo logistikos centro projektavimas dar tik prasideda. Šiame centre turi susikirsti visų įmanomų transporto priemonių linijos. Centras neturėtų būti aviacinio saugumo zonoje. Tiesiog reikėtų sudaryti sąlygas paruošti krovinius skrydžiui ir pakrauti lėktuvą.
A. Žalevičienė tikino, kad visi trys investuotojus viliojantys objektai – Šiaulių oro uostas, logistikos centras ir industrinis parkas – turi sąveikauti. Industriniame parke turi susiburti įmonės, kurioms yra parankus ir svarbus logistikos centras. Jei logistikos centre bus akcentuojama tik viena transporto rūšis, o ne visos, sistema neveiks ir nebus patraukli investuotojams.
„Vienintelė ir pagrindinė problema – surasti krovinių srautą. Tuomet atsirastų ir krovos kompanija. Vokiečiai krovinius iš vilkikų vis dažniau perkelia į geležinkelio transportą. Taip ekonomiškiau ir ekologiškiau. Tokia praktika pasieks ir mus. Lėktuvais dažniausiai gabenami itin brangūs kroviniai, kurių nėra tiek daug“, – samprotavo skyriaus vedėja.
A. Žalevičienė mano kad Šiauliai turi unikalią galimybę tapti tranzito koridoriumi tarp Kinijos ir Europos. Lietuvoje yra numatomi keturi panašūs logistikos centrai, tačiau realūs yra tik du – Vilniaus ir Šiaulių. Mūsų zona vertinga tuo, jog čia nėra privačios žemės, yra geras oro uostas, arti geležinkelio linija. Sovietmečiu šioje vietoje šeimininkavo kariškiai. Po to nesėkmingai planuota įkurti laisvąją ekonominę zoną. Verslininkų iki šiol šie plotai nevilioja, tačiau miesto valdžios optimizmas neišsenka.
Vedėja įsitikinusi, kad inžinieriai ras sprendimus, tinkančius visoms transporto rūšims, o prekių tranzito koridorius iš Kinijos į Europą eis būtent per Šiaulius.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
