„Pagrindinis darbas yra ekonominio potencialo stiprinimas, kad valstybės biudžetas neprarastų potencialo, nors akivaizdu, kad praras, nes visa savivalda silps. Todėl Šiauliai turės būti pavyzdys, kaip savivalda net ir būdama tokioje klampioje padėtyje gali toliau vystytis“, – interviu BNS teigė A. Visockas.
Jis sakė iki šiol nekvietęs kitų politinių jėgų jungtis į koaliciją dirbti savivaldybės taryboje, tačiau neatmetė, kad jos vėliau galės pasirašyti jau parengtą tarybos daugumos programą. Šią programą, pasak mero, komitetas „Dirbame miestui“ rengs be kitų į tarybą patekusių politinių jėgų dalyvavimo.
„Dirbame miestui“ naujos kadencijos Šiaulių miesto taryboje turės 18 vietų iš 31. Keturis mandatus mandatus gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tris – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, po du – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, socialdemokratai ir komitetas „Šiaulių labui!“.
Pats A. Visockas meru perrinktas per pirmąjį rinkimų turą surinkęs beveik 66 proc. rinkėjų balsų.
Jis patvirtino, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir toliau turėtų eiti Antanas Bartulis. Meras žada kol kas skirti vieną vicemerą – praėjusią kadenciją jo patarėju dirbusį Justiną Švėgždą, sakydamas, kad ši pareigybė buvo susilpninta, tad vicemerai turės itin mažai galių ir veiklos.
Į pirmąjį posėdį naujoji Šiaulių miesto valdžia planuoja rinktis balandžio 11 dieną.
– Taryboje užsitikrinote absoliučią 18 narių daugumą. Ar kviesite bendradarbiauti kitas politines jėgas?
– Galbūt tikslus atsakymas paaiškės po to, kai prisieksime, kai susidėlios tarybos komitetai. Aš jau esu minėjęs, kad gali būti taip, jog programa (tarybos daugumos – BNS) bus atverta visiems, kurie norės ją pasirašyti. Ar šiandien kviečiau ką nors jungtis į koaliciją? Tokio dalyko dar nepadariau.
– Sakote, kad kitos politinės jėgos galbūt galės prisidėti prie programos. Ar planuojate rodyti kokią nors iniciatyvą ir kviesti kitas politines jėgas bendradarbiauti, ar jos pačios turės išreikšti norą prie jūsų jungtis?
– Labai geras klausimas. Programa vėliau atsiskleidžia labai konkrečiomis eilutėmis ir konkrečiais darbais. Kai bus sudėliotos konkrečios eilutės ir parengta programa, tai yra tam tikras tekstas – tai neįvyks per savaitę ir netgi galbūt ne per mėnesį – kai atsiras tas tekstas su konkrečiais darbais ir konkrečiomis eilutėmis, tada atsiras ir tokia galimybė (pasirašyti tarybos daugumos programą – BNS). Manau, kad tokia galimybė yra reali. Tai nebus nieko naujo, nes šitame laikotarpyje mes darėme tą patį.
– Ar teisingai suprantu, kad būsimos kadencijos tarybos daugumos programą planuoja rengti vien jūsų komitetas, be kitų politinių jėgų dalyvavimo?
– Akivaizdu – kas nors turi tai padaryti. Tai darys visiškai konkretus žmogus su vardu ir pavarde. Mes šlifuosime, pasiklabėsime, pasinagrinėsime, po to visa tai gali būti pateikta atviram pasirašymui.
Jeigu paklaustumėte, ar į tą programą kitos politinės jėgos galėtų įkelti savo sprendimus, tai greičiausiai ne – dėl situacijos aiškumo ir paprastumo. Tačiau aš ir rinkimų laikotarpiu sakiau, kad į tą programą gali įsikelti bet kuri idėja, atėjusi iš bet kurio miesto gyventojo, jeigu ta idėja tuo metu atlieps daugybės gyventojų lūkesčius. Galbūt kažkas tiesiog nepastebėta, neįžvelgta ir štai atsiranda toks dalykas. Noriu pasakyti štai ką: akivaizdu, kad daugybė dalykų bus padaryta ne tik tų, kurie yra programoje.
– Minėjote, kad programą rengs „konkretus žmogus su vardu ir pavarde“. Ką turėjote omenyje?
– Nesakysiu to žmogaus vardo ir pavardės į viešą eterį, bet akivaizdu, kad dokumentus visada rengia konkretus žmogus. Tai bus žmogus, kuriuo pasitiki frakcija – galbūt frakcijos seniūnas, gal kitas žmogus, kuriam deleguosime šitą darbą. Šiandien to vardo ir pavardės nėra.
– Kaip planuojate dirbti su tomis politinėmis jėgomis, kurios liks opozicijoje? Ar jos gali tikėtis, kad jūsų komitetui turint absoliučią daugumą, bus atsižvelgta į jų pasiūlymus ir iniciatyvas?
– Šiauliuose mes niekada nedirbome kitaip, nei kad jūs dabar sakote. Tiesioginis to įrodymas yra dalyvaujamas biudžetas. Šiauliai tarp didžiausių miestų yra akivaizdus lyderis pagal žmonių įtraukimą į problemų sprendimą ir į patį procesą. Balsavo 8 tūkst. žmonių (už dalyvaujamojo biudžeto projektus – BNS), dabar – kažkiek mažiau, bet visa tai vyksta. Jums ir atsakymas – jeigu jau miesto žmonės yra įtraukiami, tai tarybos narys yra miesto žmogus. Akivaizdu, kad visi galės dalyvauti tiek, kiek jie norės, čia jų pasirinkimo klausimas. Kartais mūsų politika yra kvailai buka, dar gaji tradicija, kad jei tu esi opozicijoje, dėl to turi balsuoti prieš. Šitą dalyką norėčiau išgyvendinti.
– Šiaulių miesto savivaldybė nebus vienintelė, kur absoliučią daugumą turės viena politinė jėga. Kaip manote, ar tai gerai politinei sistemai, atstovavimui bei politinei diskusijai?
– Galiu atsakyti šitaip – Vietos savivaldos įstatymo pokytis yra labai neigiamas, nes susikuria labai didelės neapibrėžtumo erdvės. Dabar su pereinamuoju laikotarpiu susitvarkys tik tos savivaldybės, kurios turės daugumą – sveikinu šitas savivaldybes. Ir labai sunkiai susitvarkys tos savivaldybės, kurios neturi daugumos.
Merui užkraunamas butelio kakliukas ir begalė darbų – galbūt dešimt kartų didesnės apimties – o mero komanda pagal naująjį įstatymą yra silpninama. Pagal naują sistemą meras gali turėti stiprią komandą tik tuo atveju, jeigu turi daugumą taryboje, tada tas butelio kakliukas nebesuveikia taip ribojančiai ir meras dirba pasitikėjimo pagrindu – paprastai tariant, pasirašinėja dokumentus jų neskaitydamas.
Jeigu merui reikės pasirašyti kiekvieną dieną po 150 ar 200 dokumentų ir dar juos skaityti, o prieš tai juos priimti ir paskirstyti – taip yra sudėliota dabartinė sistema – jeigu jis negalės savo komandoje turėti žmonių, kuriais visiškai pasitiki, o taip yra sudėliota dabartinė sistema, vadinasi, šita savivaldybė tiesiog stagnuos.
Mano prognozė yra tokia – Lietuva labai stipriai stagnuos, nes mero pozicija tampa nesaugi ir neapibrėžta. Administracijos direktoriaus pozicija tampa neaiški ir neapibrėžta, palyginti su dabartiniu modeliu. Kodėl tai buvo padaryta, paaiškinti negaliu. Akivaizdu, kad įstatymas turės keistis, nes pagal dabartinį modelį dirbti bus tiesiog neįmanoma.
– Kokių darbų pirmiausia planuojate imtis naujos kadencijos metu?
– Pats pirmasis darbas yra matyti ne tik Šiaulius, bet ir Lietuvą. Kadangi meru esu jau trečią kartą ir suprantu, kad Lietuvos biudžete pinigai neatsiranda iš dangaus, akivaizdu, jog reikia stiprinti ekonominį potencialą ir galimybę stiprinti valstybės biudžetą, nes valstybės biudžetas gauna pinigus būtent iš tokių miestų kaip Šiauliai. Po to dalį pinigų grąžina, ir taip vyksta gyvenimas.
Pagrindinis darbas yra ekonominio potencialo stiprinimas, kad valstybės biudžetas neprarastų potencialo, nors akivaizdu, kad praras, nes visa savivalda silps. Todėl Šiauliai turės būti pavyzdys, kaip savivalda net ir būdama tokioje klampioje padėtyje gali toliau vystytis.
– Kaip konkrečiai būtų stiprinamas tas ekonominis potencialas?
– Išgirsite jau gegužės 3 dieną. Bus atidaryta visiškai unikali gamykla (JAV įmonių grupės „Intus Windows“ įmonės „Ltintus“ gamykla – BNS), į kurią lėšas investuoja JAV, ir visa produkcija iškeliauja į JAV, bet mainais mums reikia jų požiūrio į verslą. Kaip konkrečiai? Ir toliau bus garantuota stabili mokestinė aplinka. Šiauliai turi mažiausią žemės ir turto mokestį nuo 2015 metų. Nieko nekeičiame, viskas stabilu, verslui viskas yra aišku, ir, be jokios abejonės, vienodai taikomos taisyklės.
Tačiau tam tikrais atvejais, jeigu norima tikrojo proveržio, būtina bendradarbiauti su Vyriausybe bei valstybe. Šiuo atveju kalbu apie laisvąją ekonominę zoną ir industrinį parką. Ką reikia suprasti – iš laisvosios ekonominės zonos uždarbį turi valstybės biudžetas, o ne savivaldybės.
O aš stengiuosi, kad valstybė turėtų tą uždarbį, todėl kviečiame gamyklą po gamyklos, nes ten nėra turto mokesčio, nėra žemės mokesčio, ten iš esmės yra tik gyventojų pajamų mokestis, kuris keliauja į valstybės biudžetą, ir dalis jo – pusė ar kiek – vėliau grįžta į savivaldybes, bet į visas – ne tik į Šiaulius. Kviečiu valstybę būtinai išnaudoti Šiaulių potencialą, matyti Šiauliuose tą ekonominio proveržio galimybę – tai yra akivaizdu ir tai vyksta – ir bendradarbiauti.
Šiuo atveju labai tikslingai kalbu – būtų visiška gėda ir žala, jeigu valstybė nesugebėtų pamatyti ir skirti 5 ar 7 mln. eurų užbaigti tą geležinkelio atšaką, apie kurią kalbu (į Šiaulių LEZ – BNS), nes savivaldybė skiria 5 mln. eurų, kad verslas matytų ir pasitikėtų šito potencialo vystymu ir kad nebūtų jokių atsitraukimų.
Mano tikslas yra valstybės biudžetas. Jeigu valstybės biudžetas bus pilnas ir tvarus, tai ir Šiaulių miesto biudžetas bus pilnas ir tvarus.
– Kaip vertinate savo santykius su centrine valdžia ir dabartiniais valdančiaisiais?
– Jeigu centrinei valdžiai rūpi konkretūs darbai ir konkretūs rezultatai, o aš tikiu, kad taip ir yra, tai vertinu labai gerai. Gali šnekėti visi, kas tik nori, bet darbai veikia. Dabar jau užmegztas kontaktas su Susisiekimo ministerija, konkrečiai su Mindaugu Tarnausku (susisiekimo viceministru – BNS), jis imasi konkretaus darbo, kad ta geležinkelio vežė būtų baigta ir kad neišeitų į priekį tas leitmotyvas, neva meras pykstasi su ministre pirmininke, kas būtų visiškas kliedesys.
Mano pozicija yra tokia – joks ministras pirmininkas niekada nedirbs prieš savo šalį, joks meras niekada nedirbs prieš savo miestą. Vadinasi, mes esame vienoje valtyje, turime padaryti būtinuosius dalykus, nepaisant to, ką rašo spauda ir ką sako vienas ar kitas žmogus. Aš kviečiu jau dabar ją atvažiuoti į Šiaulius, pamatyti Šiaulių pastangas. Esu labiau nei tikras, kad ministrė pirmininkė išvažiuos iš Šiaulių besišypsodama. Apie kokį čia pyktį (kalbame – BNS).
– Anksčiau teigėte, kad merai esą negali žarstytis tuščiais pažadais, o turi vadovautis strateginiu miesto plėtros planu. Tačiau dabartinis strateginis Šiaulių miesto plėtros planas galioja iki 2024 metų, taigi, netrukus reikės rengti ir tvirtinti naują. Kokios esminės naujovės, susijusios su miesto vizija bei plėtra, galėtų būti numatytos naujajame plane?
– Yra strateginis plėtros planas ir yra strateginis veiklos planas, kuris iškyla iš to devynmečio (plėtros – BNS) plano. Visiškai teisingai pastebėjote – reikės naujo ilgalaikio plano. Pirmasis mūsų planas, kuriame man jau teko dalyvauti, gimė būtent iš miesto bendruomenės, iš verslo. Ir žiūrėkite, kaip viskas vyksta: žmonėms tai tiko ir vėl išrinko. Todėl ir kitas planas bus daromas lygiai taip pat. Bus įtraukta miesto bendruomenė, verslas ir visi, kas tik norės. Klausysime, girdėsime, žiūrėsime ir susidėsime strateginius dalykus.
Mūsų programoje strateginis dalykas yra ekonominio potencialo stiprinimas, nes tai atsiliepia konkrečiomis darbo vietomis jaunimui, nes jaunimui reikia normalių, europietiškų darbo vietų ir tokiu būdu galima išlaikyti žmones. (...)
– Tačiau Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad praėjusių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Šiauliuose buvo mažiausias tarp penkių didžiųjų šalies miestų. Be to, Šiaulius lenkia ir tokios savivaldybės, kaip Jonavos, Mažeikių, ar Kėdainių rajonų. Ar čia matote problemą?
– Taip, matau. Šitoje vietoje reikėtų žinoti, kaip tai susiskaičiuoja. Realus gyvenimas tikrai nėra toks, kaip rodo statistika, nes tai suskaičiuojama, tarkime, pridedant vairuotojų atlyginimus ar dar kokius nors atlyginimus, kur galbūt segmente yra mažesnis atlygis. Aš nežinau, ką tiksliai pasakyti į šitą jūsų argumentą.
– Čia ne mano argumentas, čia oficialūs duomenys.
– Aš dirbu savo darbą ir žinau tiksliai, kad metodikos, pagal kurias renkami tie duomenys, kartais yra absoliučiai juokingos. Pasakysiu pavyzdį – tarkime, kalbant apie bendrąjį vidaus produktą, jeigu head office'as (centrinė būstinė – BNS) yra Vilniuje, o gamykla Šiauliuose, visi pinigai ir duomenys plaukia tarsi tai yra Vilniaus skaičiai. Ar čia yra tikslūs duomenys? Negaliu čia drąsiai šūkauti, kad nepasitikiu statistika, bet galiu drąsiai pasakyti, kad metodika kartais yra labiau nei apgailėtina.
– Kai kurie oponentai kritikuoja jus už raišką socialiniuose tinkluose ir bandymus ten spręsti problemas. Ar diskusijų, klausimų kėlimas, kitų politikų, tarp jų ir ministrų, žymėjimas yra tinkamiausi būdai spręsti problemas? Ar planuojate kaip nors keisti savo komunikaciją su politikais ir visuomene?
– Jeigu to nedarytum, tai demokratija pajudėtų nežinia į kurią pusę, nes reikia ginti savivaldą. Šitoje vietoje visas mano fokusas yra į savivaldos ir į principų gynimus, kas realiai pasireiškė šimtų milijonų eurų nauda konkretiems žmonėms.
Imkime pavyzdžius: tik Šiauliuose yra apgintas šilumos ūkis, o tai jau yra šimtų milijonų eurų nauda visos Lietuvos gyventojams per principą. Jeigu tai nebūtų padaryta, šilumos energija tikrai kainuotų ir Vilniui, ir Kaunui, ir Klaipėdai kitokius pinigus negu dabar. Spaudimą sukūrė būtent Šiauliai.
Tas pats ir kitose vietose – aiškiai reiškiama nuomonė, kodėl reikėtų padaryti vienaip ar kitaip. Tarkime, elektros ūkis. Mes pasigaminame elektrą ir norime toliau ją gaminti pigiai.
Dabar mus pradėjo stabdyti ESO – aš viešojoje erdvėje klausiu, kodėl jie stabdo. Mes pasigaminame elektros už 7,2 cento 20-čiai metų į priekį per tą patį „Ignitį“. Tokiu būdu įrodėme, kad elektros viešajame sektoriuje galime pasigaminti daug ir pigiai, jeigu sąmoningai kažkas nestabdytų. Tas kažkas pradėjo sąmoningai stabdyti, aš iš karto ir rašau į viešąją erdvę: kodėl jūs mane stabdote?
(...) yra daugybė klausimų, kuriuos reikia išspręsti. Aš esu labiau nei tikras, kad Lietuva gali lengvai pasigaminti daug pigios elektros energijos, jeigu pati valstybė leistų per savivaldą ir per jos kontroliuojamus „Ignitį“ ar ESO patiems sau gaminti tą energiją. Kodėl tai blokuojama ir neleidžiama, suprasti negaliu. Noriu tai suprasti, todėl ir rašau.
– Kas laukia dviejų daug diskusijų keliančių Šiaulių kultūros paveldo objektų – Vilniaus universitetui priklausančių grafų Zubovų rūmų bei buvusio odų fabriko pastato, kur turėjo įsikurti Menų inkubatorius ir kurio vis nepavyksta parduoti aukcionuose?
– Mes siekiame, kad Menų inkubatoriui atsirastų galimybė „nuimti“ tą paveldą, kad jį būtų galima tiesiog nugriauti, nuvalyti ir ten galbūt padaryti automobilių stovėjimo aikštelę, kuri jau šalia yra padaryta. Ten niekada nebuvo tikrojo paveldo, jis buvo tiesiog dirbtinai pagamintas 2008 metais beviltiškai sudegus tam pastatui.
Kai pastatas beviltiškai sudegė, tada jis buvo įtrauktas į paveldo objektų sąrašą, nes Ūkio ministerija išleido aprašą, kad Menų inkubatoriai bus įkuriami paveldo pastatuose. Tada savivaldybė nusipirko tą beviltišką pastatą ir vėliau prarado milijoną vien dokumentų tvarkymui, iškart matant, kad jokia statyba ten nebus daroma. Tam dokumentų tvarkymui kasmet iki 2015 metų būdavo metama po maždaug pusę milijono, iš viso penki milijonai.
Kam tai buvo įdomu – spektaklis po spektaklio. Šitoje vietoje tas paveldas sudalyvavo spektaklio žaidime, ir dabar aš kreipiuosi į departamentą (Kultūros paveldo – BNS), prašydamas tiesiog „nuimti“ tą pastatą (iš paveldo sąrašo – BNS), kad su juo būtų galima susitvarkyti. Europos pinigų ten niekada niekas neduos, savivaldybės biudžetas irgi neduos, o privatus neateina – buvo jau gal 19 aukcionų. Tiesiog neįdomi verslui situacija, ir niekada ji nebus įdomi.
Dėl Zubovų rūmų – tikrai įdomu, tikrai norėjome ir tebenorime juos įveiklinti. Tačiau čia keistenybių pasaulis – Vilniaus universitetas nesutinka jų perduoti, o jų neperėmus negalima įdėti reikšmingų pinigų ir sutvarkyti tinkamai – taip, kad juos būtų galima eksploatuoti. Mano galvoje buvo ten perkelti civilinę metrikaciją iš dabartinio visiškai sovietinio pastato ir padaryti šventę. Menininkų rūmai ten taip pat galėjo būti.
Deja, kad ir ilgai diskutuojame, galutinė Vilniaus universiteto išvada – neatiduodame. Suprantu, kad tuomet Vilniaus universitetas pats turės pajėgumų juos sutvarkyti. Nors tame pastate jis nebevykdo jokių veiklų – šitame padalinyje, kuris yra Šiauliuose (VU Šiaulių akademijoje – BNS), nebėra nei dizaino, nei dailės katedrų, ten nebėra nė vieno studento, kuriam būtų naudingas šitas pastatas. Šioje vietoje Vilniaus universiteto pozicijos nesuprantu – aš iš karto būčiau perdavęs pastatą.
Panašu, kad mes nuo to objekto turėsime atsitraukti, nes jau turime pateikti galutinę lentelę, kur skirsime pinigus iš Europos Sąjungos 2021–2027 metų (programos – BNS) – šitą eilutę, panašu, kad turėsime išbraukti, nes niekaip nepavyko to pastato perimti į Šiaulių miesto gyvenimą. Nors tam reikėtų viso labo Vyriausybės nutarimo pakeitimo, bet norint, kad tai įvyktų pats pirmasis žingsnis – Vilniaus universitetas turėjo pasakyti, kad jiems šitas pastatas nereikalingas, bet jie sako, kad jiems jis reikalingas. Na gerai – jeigu reikalingas, tada tikimės, kad jie šitą pastatą sutvarkys.
– Kaip jūsų komandos ir jūsų darbą gali paveikti pernai gruodį jums teisėsaugos pateikti įtarimai? Kokioje dabar stadijoje yra šitas tyrimas?
– Nežinau, kažką tiria, kažką žiūri, kažką nagrinėja. Galiu pasakyti, kad net pamiršau. Nežinau, ką ten įmanoma atrasti. Ten yra įgaliojimų viršijimo klausimas – tai aš ir juokaudamas, ir ne, sakau, kad tokio lygio viršijimus aš darau kiekvieną dieną, nes turiu priimti sprendimus, jeigu noriu, kad procesai vyktų.
Visa šita situacija iki tiek keista, tai gal pakomentuosiu tą dalį, kuri buvo viešai parašyta, beje, pabrėžiu, iš Vilniaus STT (Specialiųjų tyrimų tarnybos – BNS) pusės. Ten buvo parašyta, kad aš kažkaip dariau įtaką pirkimų komisijos darbui, nors nė vienam komisijos nariui nesu pasakęs nė vieno žodžio, ir manau, kad jie tą labai lengvai gali patikrinti.
Kad ten vyko kažkas ne taip, kaip turėjo vykti, gal ir vyko – ilgainiui kažkas kažką nustatys ir pasakys. Pažiūrėsim. Tačiau galiu pasakyti, kad po įstatymo (Vietos savivaldos – BNS) pakeitimo ir po to butelio kakliuko, ir busimųjų parašų kiekio, merui iš tiesų susikuria nepaprastai nesaugi darbo vieta. Jeigu yra noras pažaisti, politiškai pažaisti, tai taip – tada čia galima prižaisti ko tik nori.
– Ar teisingai suprantu, kad jūs tuos įtarimus laikote politizuotais?
– Nesinori sakyti. Aš oficialiai sakiau ir pakartoju – neturiu tokių žinių apie politinį užsakymą ir tikiu, kad bus priimtas racionalus, protingas sprendimas, atsižvelgiant į bendrąją miesto padėtį. Įtarimai iš esmės kalba apie netinkamą viešųjų finansų valdymą, o mes gauname žinutę iš Laisvosios rinkos instituto, kad Šiauliai yra lyderiai pagal viešųjų finansų valdymą. Tiesiog nesueina. Ten kalbama apie tai, kad kažkaip ne taip vyko pirkimas.
Bet ką aš galiu šitoje vietoje pasakyti? Tai yra atskira įmonė, tai yra net ne savivaldybės administracijoje vykstantis procesas. Atskira įmonė daro pirkimus, ji turi pirkimų komisiją ir pasikartosiu – aš tų komisijos narių net nežinojau iki to momento, kol man neparašė su kuo aš negaliu bendrauti. Nė vienam komisijos nariui nesu pasakęs absoliučiai jokio žodžio. Aš jų tiesiog nepažinojau, o man rašo, kad aš jiems dariau spaudimą. Aš iš to suprantu, kad kažkas yra ne taip.
– Ačiū už pokalbį.
