Ir atsisakyti centralizuoto šildymo siekiantys šiauliečiai, ir Seimo kontrolierius liko ant ledo. Gyventojų teisės buvo pažeidinėjamos, o Šiaulių meras Genadijus Mikšys prašymus ignoravo tol, kol pasikeitė įstatymai. Dabar ir šilumos tiekėjai, ir gyventojai atsidūrė uždarame rate. Šilumos tiekėjai argumentuoja Savivaldybės sprendimais, o miesto valdžia – nusiplauna rankas.
„Išmušė“ atsakymą
Gyventojų, kurie norėtų pigesnio autonominio šildymo, dėmesio centre – daugiabučio namo Varpo g. 17 kova su Šiaulių miesto savivaldybe. Į šią kovą įsijungė ir Seimo kontrolierius A. Normantas.
Seimo kontrolierius G. Mikšui adresuotuose raštuose ne kartą rašė, jog Savivaldybės sprendimas neišduoti bendrijai projektavimo sąlygų sąvado yra visiškai nemotyvuotas, prasilenkia su faktinėmis aplinkybėmis ir įstatymais.
„Paprašėme užtikrinti, kad savivaldybės administracijos pareigūnai tinkamai išnagrinėtų bendrijos prašymą ir informuotų ją apie nagrinėjimo rezultatus. Atsakymo į pirmiau minėtą raštą dar negavome“, - viename iš paskutiniųjų laiškų merui rašė A. Normantas.
Įstatymai vienareikšmiškai nurodo, kad Seimo kontrolieriaus pasiūlymus privalo nagrinėti tas asmuo, kuriam jis adresuojamas. Tačiau meras atkakliai raštus nukreipinėdavo administracijai, kuri iš tiesų jam tiesiogiai net nėra pavaldi.
Pagaliau, praėjus mėnesiui po pirmojo rašto ir porai savaičių nuo pakartotinio reikalavimo, meras G. Mikšys pagaliau teikėsi atsakyti. Tačiau atsakymas gyventojų ir vėl nepradžiugino.
Kvepia cinizmu
Šiaulių mero Genadijaus Mikšio atsakymas dvelkia politiniu cinizmu.
Aiškindamas, kodėl įsirengti autonominį šildymą norinčiai bendrijai nebuvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, išvedžioja, jog tai padaryta tik dėl taupumo ir geranoriškumo. Esą Šiaulių savivaldybės administracija norėjusi sutaupyti gyventojų laiko ir pinigų, nes sąvadas nebus išduodamas, kol nepakoreguotas specialusis planas, kuriame skirtingose miesto teritorijose numatytos skirtingos šildymo rūšys – autonominis arba centralizuotas.
Savivaldybė neprašiusi bendrijos pateikti reikiamų dokumentų todėl, kad jų galiojimo laikas jau pasibaigęs. O tai reiškia, kad dokumentus reikės rinkti, užsisakyti skaičiavimus. O tai, anot gyventojų pinigus taupančio mero, kainuos. Ironiška tai, kad dokumentai galiojo trejus metus – būtent tiek laiko gyventojai ir bergždžiai prasitąsė su Savivaldybės biurokratais.
Tąsosi trejus metus
Dar praėjusį birželį rašėme apie Varpo g. 17-ojo daugiabučio bendrijos vargus ir džiaugsmą, kad problema pagaliau bus išspręsta.
Bendrijoje tėra 18 butų, todėl šildymas gyventojams kainuoja itin brangiai (kuo namas mažesnis, tuo sąskaitos didesnės). Kadangi jau ir iki šiol vandenį gyventojai šildosi kūrendami dujas, nusprendė įsirengti galingesnius šildytuvus ir butus šildytis autonomiškai.
Gyventojams net minties nekilo, jog negaus leidimo, nes kūrendami dujas šildosi kaimyninių namų gyventojai. Tarp jų – ir kai kurie netoliese gyvenantys Savivaldybės darbuotojai. Vis dėlto leidimo negavo.
Seimo kontrolierius konstatavo, kad gyventojų teisės buvo pažeistos.
Nauja biurokratinė karuselė
Laiką Šiaulių miesto valdžia tempė tol, kol pasikeitė įstatymai. Ir kai pasikeitė, miesto meras G. Mikšys Varpo g. 17 daugiabučio namo bendrijos pirmininkę Iną Klijūnaitę „maloniai“ informavo, kad į Savivaldybę daugiau nebesikreiptų. Inžinerinių sistemų įrengimas, šalinimas priskirtas prie paprastųjų remonto darbų, todėl Savivaldybės administracijos leidimas – nebereikalingas.
Nors viena biurokratine kliūtimi ir liko mažiau, džiaugtis nėra ko. Kaip rašte daugiabučio namo bendriją informuoja Šiaulių meras – dabar techninių sąlygų bendrija privalanti prašyti centralizuotos šildymo paslaugos teikėjo. Tačiau šilumos tiekėjų atsakymas aiškus – jie vadovaujasi Savivaldybės patvirtintu specialiuoju planu, todėl negali leisti atsijungti nuo centralizuoto šildymo. Čia ratas ir užsidaro. Tik kalti lieka ne planą palaiminę miesto vadovai, o šilumos tiekėjai. Mykolas Deikus