Vladimiras Zabalujevas ir Aleksejaus Zenzinovas – Rusijos autoriai, abu kilę iš Kostromos, abu istorijos pedagogai pagal specialybę, abu praktikuojantys žurnalistai. Nuo 1987 metų kuria kaip bendraautoriai. Yra išleidę romanų, apysakų, apsakymų rinkinius, parašę scenarijų radijo, kino ir teatro pjesėms. Pjesė „Gražuolės” parašyta 2005 metais, bet patys autoriai kūrinio autorystę datuoja iki einamųjų metų (2005-2014), nes ją statantys režisieriai raginami vis papildyti veiksmą ir tekstą tos dienos realijomis.
„Gražuolės“ – verbatimo pjesė. Verbatimas – tai visiškai naujo stiliaus dramaturgija be vientisos istorijos, aiškaus siužeto ir klasikinės struktūros. Tokios žodinės (verbalinės) dokumentinės pjesės, šokiruojančiai atidengiančios socialines realijas, itin populiarios Rusijoje. Jos aktualios tik čia ir dabar, medžiaga – nūdienos įvykiai, temos, problemos ir pokalbiai. Žurnalistais dirbantys autoriai Vladimiras Zabalujevas ir Aleksejus Zenzinovas pjesės tekstą pina iš diktofono įrašų šifruočių, pakalbinę apie pusšimtį gražių moterų, kurios, be įgimto grožio, dideliais pasiekimais gyvenime pasigirti negalėtų. Taip iš autentiškų gyvų pokalbių gimė penki fiktyvūs personažai, išryškėjo gražuolių tipažai: Širdžių dama (aktorė Silvija Povilaitytė ), Princesė (aktorė Monika Šaltytė), Mažylė (aktorė Vilija Paleckaitė), Atamanė (Eglė Stanišauskaitė) ir Svajotoja (aktorė Agnė Kiškytė).
Pjesės veiksmas – interviu televizijos laidoje, kurios autorius (aktorius Dalius Jančiauskas), talkinant asistentams (aktoriai Aurimas Žvinys ir Anicetas Gendvilas) penkioms skirtingoms moterims pateikia daugybę klausimų apie grožį, jo jėgą ir trapumą. Gražuolės atsakinėja, tačiau atsakymą į esminį klausimą „Kaip jūs manote, kas yra grožis?... Tai – dovana, prakeikimas, prekė ar tiesiog kažkoks pigus niekutis?“ žiūrovai turės rasti patys.
Jaunos režisierės Agnės Dilytės pasirinkta pjesė – ne tik iššūkis tradicinei, o gal net ir šiuolaikinei dramaturgijai, bet ir kūrybinei komandai, aktoriams ir, žinoma, žiūrovams. „Gražuoles“ ji įvardino gyvenimo būdo grotesku, nes tai – protestas prieš paviršutiniško, „plastmasinio“ grožio kultą, visuomenės gyvenimo būdo ir santykių kičą. Dailininko-scenografo Artūro Šimonio sukurta scenografija – asketiška, bet metaforiška, kostiumai – minimalistiniai, bet grotestiški. Žiūrovai nesunkiai atpažins televizijos pokalbių šou, tik gražuolės vietoj patogių krėslų sėdi narvuose, kurie jas tarsi įkalinę. Spektakliui muziką kūrė kompozitorius Antanas Jasenka, anot kurio, tekstas padiktavo ritmą. Muzikos, dinamikos ir vaizdo projekcijų, kurias sukūrė Donatas Ravaitis, fone vyksta dvasinis striptizas, per moterų istorijas atsiskleidžia tuštybės tragedija.
Žiūrovai į spektaklio premjerą kviečiami šį sekmadienį, balandžio 6 dieną, 18 val. Dar vienas premjerinis spektaklis šį mėnesį numatytas balandžio 11 d., penktadienį, 18 val.
Šiaulių dramos teatro kasa dirba darbo dienomis (išskyrus pirmadienius) nuo 11 iki 14 val. ir nuo 15 iki 18 val., šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 10 iki 13 val. ir nuo 15 iki 18 val. Kasos telefonas: (8-41) 52 49 63. Elektroniniais Šiaulių dramos teatro bilietais internete prekiauja TicketMarket.lt, kuris turi dar tris bilietų kasas mieste: Šiaulių arenoje (II - V 14-18 val.; tel.: 8 41 460 005), PC „Saulės miestas“ (I - VII 10 - 21 val.; tel. 8 41 422 421), PPC „Akropolis“ (I-VII 10-21 val.).
