Prokurorė Gina Skersinskytė antradienį pradėjo garsinti didelės apimties kaltinamąjį aktą, kurį sudaro daugiau kaip 300 lapų.
Kaip pranešė teismas, šioje 109 tomus sudarančioje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14 esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Be „Grigeo Klaipėdos“ vadovo Tomo Eikino ir pagrindinio „Grigeo“ grupės akcininko Gintauto Pangonio, kaltinimai pareikšti Vakarų medienos grupės konsultantui, dabar pensininkui Arūnui Pasvenskui, „VMG Klaipėda service“ direktoriui Aivarui Petrokui, „Grigeo investicijų valdymo“ generaliniam direktoriui Robertui Krutikovui, „Grigeo Klaipėdos“ finansų direktoriui Vidmantui Mačiukui, gamybos direktoriui Žygimantui Žilevičiui, technologijų grupės vadovui Irmantui Zubrui, inžinieriui-technologui Martynui Butkevičiui, operatoriui Vasilijui Jefimovui, nuotekų valymo operatoriui Arūnui Skierui, ekologei Ritai Liakstutytei bei dviem dabar jau į pensiją išėjusiems darbuotojams Rimantui Jonui Bieliauskui bei Rimai Ivaškevičienei.
Kaltinamieji, būdami valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, anot prokurorės G. Skersinskytės, veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami turtinės ir kitos asmeninės naudos, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marioms, Baltijos jūros vandeniui, moliuskams, vėžiagyviams, žuvims ir galimai didelė žala paukščiams ir gyvūnams.
Bendrovei „Grigeo Klaipėda“ be minėtų nusikaltimų teks atsakyti ir už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą.
Kaip teismo metu pagarsino prokurorė, į Kuršių marias iš „Grigeo Klaipėda“ galėjo būti išleista ne mažiau kaip 4,2 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų nuotekų. Jose aptikta įvairių organinių medžiagų, tarp jų ir sunkiųjų metalų, tokių kaip gyvsidabris, kadmis, nikelis, naftalenas ir kitų, taip pat toksiškų sieros junginių bei kitų medžiagų. Šios medžiagos pasklido po saugomą Kuršių marių teritoriją.
Pasak prokurorės, bendrovės darbuotojai žinojo, kad įmonėje esantys įrenginiai objektyviai nėra pajėgūs išvalyti didelio kiekio nuotekų iki leidžiamų ribinių verčių, o leistinas koncentracijas viršijančios nuotekos slapta buvo išleidžiamos į Kuršių marias.
Teršalai slapta buvo išleidžiami per neteisėtą angą bei paslėptą vamzdį apeinant biologinį rezervuarą.
Kaip pagarsinta teismo posėdyje, siekiant paslėpti nuotekų taršą, atlikus tyrimus ir matant, kad šie viršija parametrus kai kurie darbuotojai fiksavo melagingus duomenis ir taip klastojo dokumentus – ataskaitas, protokolus, teikė atsakingoms institucijoms neteisingą informaciją, o už išmestų teršalų kiekį išvengė mokesčių.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.
Įmonės teritorijoje atliktų kratų bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų pareigūnams pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius bei gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis.
Prokurorui reikalaujant nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas. Bendrovėje buvo pradėti ir gamtosauginiai patikrinimai.
Šio išskirtinio ikiteisminio tyrimo specialią tyrimo grupę sudarė – du Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorai bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos tyrėjai.
Anot teismo, šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.
Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
Kitas posėdis byloje numatytas kovo 3 dieną.
