Šiauliuose jau patvirtintas naujų miesto kapinių detalusis planas. Jas numatoma įrengti simboliškai skambančioje vietovėje - Dausiškėse. Tačiau paaiškėjo, kad neatidėliotinos problemos sprendimas pavojingai užstrigo teisme.
Prieš keletą mėnesių patvirtintas naujų kapinių detalusis planas atsidūrė Šiaulių apygardos teisme. Skundą jam pateikė Kaune gyvenantis pareiškėjas, su kurio žeme ribojasi būsimos kapinės, rašo „Lietuvos žinios“.
Sanitarinės normos reikalauja, kad apsaugos zona aplink kapines būtų 300 metrų. Čia galima plėtoti ūkinę veiklą, tačiau nevalia statyti gyvenamųjų namų. Nurodomi du apsaugos zonos aspektai - fizinė ir psichologinė. Tai reiškia, kad aplinkiniai gyventojai turi būti ne tik apsaugoti nuo laidotuvių keliamo triukšmo, bet ir nuo galimo neigiamo poveikio jų psichikai. Sanitarinių zonų valstybė ¬neišperka ir niekam už jas nekompensuoja, todėl minėtas pareiškėjas ir nusprendė ieškoti tiesos teisme.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Domarkas tikina, kad situacija valdoma, esą kapinių reikalai nesustoję. „Juk iš esmės kalbama apie piniginę kompensaciją, o ne kategorišką protestą prieš kapines“, - pabrėžė jis.
Skaičiuojama, kad dabartinėse Ginkūnų kapinėse laidojimo vietų likę vos metams. Laikas eina, o laisvų kapviečių šioje teritorijoje kasdien vis mažėja. Per metus Šiauliuose palaidojama apie 800-900 žmonių.
Tačiau R. Domarkas nerimauti nelinkęs. Jo teigimu, Ginkūnų kapinių turėtų pakakti pusantrų metų. Administracijos direktorius tikino, kad bėdai prispaudus bus pasinaudota atsarginiu variantu. Esą yra galimybė išplėsti miesto pramoniniame rajone įsikūrusias senutėles K. Donelaičio kapinės. „Ten galima palaidoti dar apie 800 žmonių. Blogiausiu atveju šiauliečiai bus vežami į kaimų kapinaites. Ir dabar dažnai miestiečiai laidojami gimtojo kaimo kapinėse“, - aiškino R. Domarkas.
Rugsėjo pabaigoje Ginkūnų ir K. Donelaičio kapinėse buvo iškirsti krūmai ir medeliai - atlaisvinta vietos mirusiesiems laidoti. Tačiau tai problemų neišspręs. Teismo procesas dėl naujų kapinių detaliojo plano tik prasideda, jis gali trukti ilgiau kaip metus. O miesto savivaldybei dar reikia laiko perimti žemes, sumokėti jų savininkams ir įrengti kapinių infrastruktūrą.
Šiaulių savivaldybė už 62,4 hektaro dausiškių žemių aštuoniems privatiems asmenims numačiusi atseikėti 10,5 mln. litų. Dalį jų planuojama sumokėti jau kitais metais - visos reikiamos sumos miestas kol kas neturi. Pinigų gali tekti skolintis, tačiau krizės purtomi bankai savo seifus laiko uždarytus ne tik privatiems investuotojams, bet ir valdiškoms įstaigoms.
Miestiečiai vis dažniau ragina R. Domarką įrengti kolumbariumą. „Realaus poreikio dar nėra. Krematoriumas nepastatytas“, - tokius siūlymus atmeta administracijos direktorius. Jo nuomone, miesto žmonės dar pernelyg konservatyvūs ir mirusius artimuosius linkę laidoti žemėje.
„Kremavimas ir urnų su pelenais laikymas kolumbariumuose gali būti tuščias pinigų švaistymas. Tokių dalykų labiau reikia didesniems miestams, ypač Vilniui, - kalbėjo R. Domarkas. - Naujosiose Dausiškių kapinėse planuojama įrengti kolumbariumą. Žmonės turės galimybę laikyti čia kremuotus artimųjų palaikus, tačiau kolumbariumas nuo kapinių trūkumo neišgelbės“.
Alvydas Januševičius
