Per dešimtmetį, nuo vieno gyventojų surašymo iki kito, miestas neteko 20 tūkstančių šiauliečių – vieno ne paties mažiausio miesto rajono. Miestą palieka ir talentingi žmonės.
Netenkame – ir gabiausių, ir talentingiausių
Pastarieji metai atskleidžia tendenciją, jog žmonės iš Lietuvos, o kartu ir iš Šiaulių, išvyksta ne tik dirbti, bet ir mokytis. Akivaizdu, jog miestą palieka ir gabus jaunimas.
Šiaulietė Indrė Zaleckytė, dar mokydamasi 15-ojoje vidurinėje mokykloje, kurioje moksleivių skaičius taip pat sumažėjo ir tapo Dainų pagrindine mokykloje, svajojo gyventi ir mokytis Vilniuje. Ji lankė „Ro-ko-ko“ dainavimo studiją. Galimybė daug keliauti ir dainuoti įvairiuose miestuose ir išugdė supratimą, kad Vilniuje bus daugiau erdvės pasireikšti, atskleisti savo galimybes.
Baigusi mokyklą ir įstojusi į Vilniaus universitetą ji įgijo lietuvių filologės diplomą. Deja, gyvenimas pasuko kita vaga ir pagal specialybę dirbti netenka – Indrė daug dainuoja, važinėja po Europą. Buvo laikas, kai ir Lietuvoje teko gyventi labai mažai. Neseniai Indrė Zaveckytė dalyvavo konkurse Paryžiuje, kur susirungė su 6000 dalyvių ir pateko į pirmąjį pasaulinio muzikinių talentų paieškos „Avon Voices“ turą drauge su dar dviem lietuvėmis. Tarp jų ir šiauliečiams puikiai žinoma atlikėja Evelina Anusauskaitė, kurios tėtis gimė ir užaugo Šiauliuose. Čia iki šiol gyvena ir dainininkės seneliai.
Taigi paliko Šiaulius ir Evelinos tėtis, prieš daug metų įsikūręs Vilniuje. Paliko ir Indrės brolis Mindaugas, kuris gyvena Anglijoje. Indrės mama jau daug metų gyvena Airijoje. Tik tėtis – Šiauliuose. Deja, jis dukrai tik priekaištauja, kad per televiziją ją mato dažniau nei savo namuose.
Dvidešimt tūkstančių mažiau
Išankstiniais surašymo duomenimis Šiauliuose šiuo metu yra 113,1 tūkstančio gyventojų. Žinant, jog metų pradžioje Šiauliuose bent jau oficialiai gyveno 120 tūkstančių 934 gyventojai, šis skaičius dar labiau verčia susimąstyti apie tai, ar greitai šiauliečių nebeliks Šiauliuose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kuriuos „Šiaulių naujienoms“ pateikė Šiaulių teritorinės statistikos valdybos Statistikos skyriaus vadovė Vida Rupšienė, per praėjusius metus Šiauliuose sumažėjo 4519 gyventojų. O vien per šių metų keturis mėnesius gyventojų skaičius sumažėjo net septyniais tūkstančiais.
Pastaruosius ketverius metus gyventojų skaičius mažėjo dėsningai. 2011 metų pradžioje Šiaulių mieste gyveno 120934 gyventojai, 2010 metais - 125453 gyventojai, 2009 metais - 126215 gyventojų, o 2008 metų pradžioje – 127059 gyventojai. Taip turėtume „keliauti“ iki 2001 metais vykdyto gyventojų surašymo, kada buvo surašyti 133833 šiauliečiai.
Per dešimtmetį miestas neteko 20-ties tūkstančių gyventojų...
Mažėja ir gimstančių, ir besituokiančių
Penkerius metus Šiauliuose po truputį didėjo gimstamumas, tačiau pernai ir vėl gimė mažiau. Šiauliuose pernai gimė 1319 kūdikių, ir tai yra 50 mažiau nei 2009 metais, kai gimė 1369 naujagimiai.
Šiaulių savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus specialistai, registruojantys naujagimius, pastebėjo, jog kas trečias vaikas gimsta santuokos neįregistravusiems tėvams.
Mirė Šiauliuose daugiau, nei praėjusiais metais. Per praėjusius metus mirė 1371 šiaulietis, ir tai 47 žmonėmis daugiau nei prieš metus. Tad natūralus gyventojų prieaugis – 45 žmonės - tikrai apgailėtinas... Šiaulių apskrityje natūralus prieaugis skaičiuojamas su minuso ženklu, nes mirusiųjų net 934 daugiau nei gimusiųjų.
Per praėjusius metus Šiaulių civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 83 santuokomis mažiau nei 2010 metais. Susituokė 689 poros, nors užpernai tuokėsi 772 poros.
Kas nulėmė santuokų mažėjimą, Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Videta Samienė nesiima komentuoti. Tačiau nemano, kad tai - dėl ekonominių problemų. Žmonės tuokiasi ne tik tada, kai gyvena pertekliuje. Įregistruojamos ir santuokos, nors prabangios puotos niekas nerengia. Vedėja mano, jog daug ką lemia pasikeitęs požiūris į santuoką, į šeimą. Galimybė gyventi poroje nesusituokus, anot V. Samienės, iškreipia realų vaizdą ir suskaičiuoti, kiek porų praėjusiais metais ėmė gyventi drauge, nebeįmanoma.
Kad taip gyvenama, patvirtina būsimieji jaunavedžiai, atėję pildyti pareiškimo tuoktis. Vieni taip ir sako: „Drauge gyvename dvejus ar aštuonerius metus, dabar dar turime mėnesį laukti santuokos įregistravimo dienos"? Apie tai, kad gyvenama poroje iki santuokos, išduoda ir bendras adresas, kai būsimieji jaunavedžiai nurodo savo gyvenamąją vietą.
Padaugėjo santuokų, kurios įregistruojamos antrą kartą. Taip, anot vedėjos, nutinka tada, kai pirmą kartą santuoka įregistruojama kitoje šalyje, kai šiauliečiai ir šiaulietės išvyksta gyventi, dirbti ar mokytis į svečias šalis ir ten įregistruoja santuoką su kitos šalies piliečiais.
Praėjusiais metais buvo įregistruotos 9 santuokos, kai vienas iš sutuoktinių - Vokietijos pilietis, 7 santuokos su Rusijos piliečiais, 6 su Italijos piliečiais, 11 su Didžiosios Britanijos, po 4 su Ukrainos ir Turkijos piliečiais, po dvi santuokas įregistruota su pakistaniečiais, baltarusiais, egiptiečiais, norvegais, po vieną - su Alžyro, Graikijos, Dominikos, Rumunijos, Indijos, Airijos piliečiais.
Kai kurios santuokos įregistruotos ir Šiauliuose. Tačiau tuo atveju, kai santuoka pirmą kartą įregistruojama kitoje šalyje ir sutuoktiniai pageidauja būti įregistruoti Lietuvos gyventojų registre, jie kreipiasi į Civilinės metrikacijos skyrių ir įregistruoja santuoką dar kartą.
Išvyksta šeimomis ir po vieną
Tačiau tai, pasak vedėjos V. Samienės, neįrodo, kurioje šalyje sutuoktiniai gyvena – palieka jie Šiaulius ar atvyksta gyventi pas mus. Tačiau tikėtina, kad išvykstančių jaunavedžių daugiau nei liekančių gimtinėje.
Tikslių duomenų, kiek šiais metais žmonių atvyko gyventi į Šiaulius ir kiek išvyko iš miesto, niekas pasakyti negali, nes ne kiekvienas atvykėlis deklaruoja gyvenamąją vietą ir ne kiekvienas išsideklaruoja, nors jau seniai negyvena Šiauliuose. Šiaulių savivaldybės Kanceliarijos skyriaus vyresnioji specialistė Roma Sabeckienė sako, jog ir esami duomenys nebus tikslūs, nes gali būti ir taip, kad žmogus, metų pradžioje deklaravęs gyvenamąją vietą Šiaulių savivaldybėje, jau bus ją pakeitęs.
Nuo metų pradžios Kanceliarijos skyriuje gyventojų vietos deklaraciją, kuri pildoma atvykus gyventi į Šiaulius, užpildė 2066 žmonės. R. Sabeckienė pastebi, jog dažniausiai į miestą atvyksta gyventi žmonės iš aplinkinių rajonų – Kelmės, Joniškio, Radviliškio.
Išvykimo deklaraciją šiais metais užpildė tik 985 gyventojai, nors gyventojų skaičius, kaip žinome, sumažėjo net 7000.
Išvykstantieji į kitas šalis dažniausiai nurodo, jog išvyksta į Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Švediją. Vis dažniau nurodoma ir Vokietija. Pasak R. Sabeckienės, pastaruoju metu vis dažniau išvykimo deklaraciją tenka pildyti visai šeimai, vis dažniau sutuoktiniai išvyksta drauge su vaikais. Būna ir taip, kad vienas iš sutuoktinių jau gyvena užsienyje, o dabar išvyksta antroji pusė drauge su atžalomis.
Daugiau žmonių įregistruojama ir į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Šiais metais jau įregistruoti 536 gyventojai, nei Šiauliuose, nei kokiame kitame Lietuvos pakraštyje neturintys gyvenamosios vietos. R. Sabeckienė pastebi, jog į šią apskaitą dažniausiai registruojami ne benamiai, gyvenantys asocialų gyvenimą, bet jauni žmonės – studentai, jaunos šeimos, nuomojančios Šiauliuose butą, kurio šeimininkas nesuteikia galimybės deklaruoti gyvenamąją vietą.
Neslepia specialistė, jog būna ir taip, kai studentas nori įsirašyti į gyvenamosios vietos neturinčiųjų asmenų apskaitą, nes prisiregistravęs Šiauliuose jis gautų socialinę pašalpą. Deja, pagal Lietuvos deklaravimo įstatymą, gyvenamosios vietos pakeitimas nesuteikia teisės pildyti atvykimo deklaracijos, nes studentai būna deklaruoti tėvų gyvenamojoje vietoje ir jiems atvykimo deklaracijos pildyti nereikia.
Studentai ieško galimybių ir randa. Jie, pasak R. Sabeckienės, panaikina ankstesnius deklaravimo duomenis ir papildo gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.
Zita KATKIENĖ
