Dizainerio Viliaus Purono ir Šiaulių pramonininkų siūlymas apleistoje buvusio „Elnio“ fabriko teritorijoje kurti Pramonės įdomybių parką sulaukė reakcijos. Šiaulių architektai, miesto kūrybinės sąjungos siūlo pirma parengti teritorijos detalųjį planą, plėtros viziją, ir tik po to kurti „įdomybes“.
Kels užduotį projektuotojams
„Pasitarime su specialistais bei Architektų sąjungos nariais diskutavome, kaip miestui kuo geriau panaudoti „Elnio“ teritoriją“, – „Šiaulių kraštui“ sakė mero pavaduotojas Juras Andriukaitis.
„Elnio“ teritorijos sutvarkymo viziją bandyta kurti prieš dešimt metų, bet ji buvo daugiau bendro pobūdžio.
„Dabar projektuotojų prašysime konkrečiau ir atidžiau išnagrinėti „Elnio“ teritoriją“, – neslėpė vicemeras. Po fabriko žlugimo daug objektų privatizuota, su privatininkais teks derėtis, kad jie taip pat tvarkytųsi.
Artimiausiu metu Savivaldybėje bus sudaryta darbo grupė, kuri suformuluos techninę užduotį projektuotojų konkursui. Siūloma visus su teritorija susijusius projektus – Talkšos ežero pakrančių bei „Elnio“ teritorijos valymo, Irklavimo bazės plėtros – sujungti į visumą, o šią vietą pritaikyti rekreacijai ir poilsiui.
„Talkšos ežeras ir Prūdelis yra suverti ant pratekančio upelio siūlo. Vieta – unikali, bet buvusio „Elnio“ fabriko buvo užteršta. Savivaldybė kontroliuos, kad Talkšos ežero nebeterštų Kalniuko rajonas ir Žuvininkų gatvės namai, kad iš jokios pusės tarša nebepatektų į ežerą“, – tvirtino J. Andriukaitis.
Derėsis su savininkais
Vicemero žodžiais, dėl pramoninės taršos pašalinimo tenka bendrauti su Aplinkos ministerija. J. Andriukaitis ten neseniai lankėsi ir susitiko su aplinkos viceministrui Almantu Petkumi.
Savivaldybė užterštai „Elnio“ teritorijai valyti planuoja gauti apie 4 milijonus litų projektinių lėšų, bet dėl biurokratinių trukdžių lėšos gali vėluoti. Kita blogybė, vicemero teigimu, kad prie „Elnio“ tebevyksta tarši gamyba, kuria užsiima UAB „TDL oda“, kitos įmonės. Šios privačios užterštos teritorijos Savivaldybė nekontroliuoja.
„Prašysime šių įmonių vadovų, kad kiek įmanoma susitvarkytų. Ateityje galbūt net bus galima iškeldinti šias įmones, joms sudarius patrauklesnes sąlygas kitur“, – aiškino J. Andriukaitis.
Esą „Elnio“ rajonas turėtų likti rekreacijai ir poilsiui, o Pramonės įdomybių parkas jame paskatintų ten gyvuojančias įmones susitvarkyti. Privatizavimą vadina klaida
„Esminis dalykas, kad ši vieta yra strategiškai svarbioje vietoje – kaip „šarnyras“ mechanizme, į kurį sueina labai daug gijų. Iš miesto centro pirma patenkama į „Elnio“ teritoriją, o iš jos – į Salduvę, prie Talkšos ežero“, – „Šiaulių kraštui“ komentavo architektas Vytenis Rudokas, atlikęs dalies „Elnio“ teritorijos detalųjį planą.
Jo nuomone, tai – pati atraktyviausia Šiaulių vieta reljefo ir gamtinės aplinkos atžvilgiu. Tik istoriškai čia susiformavusi gamyba paliko taršą. Atsirado pastatų, kurių šiandien nebūtų galima statyti.
Anksčiau ar vėliau ši vieta turės būti plėtojama. Tai daryti įpareigoja ir kultūros židinio – Ch. Frenkelio vilos kaimynystė.
Architektas apgailestavo, kad dalies „Elnio“ teritorijos Savivaldybė atsikratė. 2003 metais buvo užsakytas detalusis planas, kad privatininkai galėtų privatizuoti pastatus bankrutavusioje „Elnio“ gamykloje. Privatininkams tada reikėjo susiformuoti sklypus ir įsiteisinti turtą.
„Tai – esminė klaida, nes situacija liko nevaldoma. Nors architektai siūlė daryti visos teritorijos detalųjį planą, rinkti idėjas ir turėti strategiją, kur vystysis ši teritorija, kokią naudą iš jos gaus miestas, padaryta priešingai“, – neslėpė V. Rudokas.
Potencialas – didelis
Ką būtų galima pastatyti ir kokias funkcijas įkelti, užfiksuota tuometinės Rimanto Kačinsko individualios įmonės 2003 metų darbe, kuris guli Savivaldybės stalčiuose.
Šį darbą viešai V. Rudokas pristatinėjo tris ar keturis kartus. „Bet vis pakalbama, pakalbama apie šią teritoriją, o nieko nedaroma. Keli sklypai priklauso Savivaldybei, kuriuos ši turėtų tvarkyti, bet, mano supratimu, netvarko“, – stebėjosi V. Rudokas.
Jo nuomone, tai turėtų būti komercinė rekreacinė teritorija, kurioje koncentruotųsi kultūros ir poilsio aptarnavimo objektai.
„Kai ši vieta taps tuo, kuo turėtų būti – Salduvės poilsio zona, iki kurios nuo centro 15 minučių pėsčiomis, bus super. Europoje tik vienas kitas miestas turi tokią fantastinę galimybę“, – tvirtino pašnekovas.
Atėjęs poilsiauti žmogus, anot architekto, čia pat galėtų ir papietauti, ir pailsėti, ir pirkti ar kultūros pasisemti. Irklavimo bazės plėtra irgi būtų integruota.
Svarbi ir Talkšos pakrantė bei miesto susiliejimas su ja. „Šiandien čia yra tik trinkelės ir V. Purono „Lapė“, bet tiek gyvybės, kiek šioje pakrantėje galėtų būti, mes neturim“, – konstatavo V. Rudokas.
Šiaulių Monmartras?
Ch. Frenkelio vilos tvorą V. Rudokas siūlo padaryti ažūrinę, o ne akliną. Nuo Vilniaus gatvės atverti gatvę iki pat ežero. „Gatvelė, kurioje yra Menų inubatoriaus pastatas, galėtų atgyti pirmiausia. Būtų mūsų Monmartras – amatininkų mugių gatvelė. Bet prieš tai turi būti įleista gyvybė iš Vilniaus gatvės“, – aiškino architektas.
Šiandien norėdami patekti į „Elnio“ teritoriją, turime eiti pro gamyklos vartus.
„Jeigu tik neveiks kuris struktūrinis teritorijos elementas, kažkuri potencialo dalis bus mirusi, mes plano negalėsime įgyvendinti“, – įspėjo architektas.
V. Rudokas įvardijo, jo nuomone, pagrindines vietos ašis: tiesioginė gatvelė iš Vilniaus gatvės į ežerą ir atvertas vandens pratekėjimas iš Prūdelio, sukuriant uostą – kad būtų galima tiesiai valtele nuplaukti į Talkšos ežerą.
Esą tuo atveju teritorija formuotųsi visai kitaip. Architektui net prekybos centro atsiradimas atrodo kaip didžiausia klaida, sugadinusi dalį potencialo. „Neteisingi žingsniai ir toliau viską griaus“, – įspėjo architektas. Jo nuomone, jeigu į teritoriją būtų pažvelgta kompleksiškai, išloštų visi joje įsikūrusieji.
Vietoj prekybos centro galėjęs būti vienas iš pėsčiųjų takų tiesiai iš Salduvės parko.
„Šiandien „Elnio“ teritorija yra mašinų remonto ar batų sandėliavimo zona“, – konstatavo V. Rudokas.
Jo nuomone, būtina atsižvelgiant į vietos potencialą išnagrinėti šiauliečių poreikius, kol visko nesugadino neteisingi žingsniai.
„Svarbu neužkirsti galimybių – tuoj įsikurs kas nors, ir pamiršime rekreacinį potrencialą. Bus privati teritorija, ir ten nieko daugiau nevyks“, – neatmetė architektas.
Įdomybių parkas – tik viena iš priemonių
Šiaulių turizmo informacijos centre buvo susirinkę Lietuvos dailininkų sąjungos, Dizainerių sąjungos ir Architektų sąjungos Šiaulių skyrių nariai. „Diskutavome, kad tvarkoma turėtų būti visa „Elnio“ teritorija, o Pramonės įdomybių parkas būtų tik viena iš priemonių teritorijai gaivinti“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Lietuvos arcitektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Šarūnas Sabaliauskas.
Pramonės įdomybių parkui sukurti turėtų būti skelbiamas objektų idėjų konkursas. Kūrybinės sąjungos taip pat pasisakė, kad „Elnio“ teritorija turėtų būti tvarkoma kompleksiškai.
„Svarbu, kad suformuota „Elnio“ teritorijos sutvarkymo techninė užduotis ir pagal ją atliktas projektuotojų darbas miestui duotų maksimalią naudą“, – sakė pirmininkas.
