Prezidentės inicijuota ir Seimo palaiminta Nacionalinė šilumos strategija paliko spragų, kuriomis galimai naudojasi ir pelną kraunasi nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG). Noras decentralizuoti šilumos ūkį ir taip neva sumažinti galutinę šilumos kainą gyventojams nebuvo išpildytas. Kol kituose šalies miestuose privatininkai lobsta mokesčių mokėtojų sąskaita, šiauliečiai dar tik su nerimu laukia miesto šilumos ūkio pertvarkos. Jeigu Vyriausybė nesiims veiksmų, pasekmės gali būti liūdnos – už šilumą teks mokėti brangiau.
Ataskaita sulaukė kritikos
Šį pirmadienį buvo pristatyta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kurią pristatė UAB „Pajūrio planai“ atstovai, nepriklausomo šilumos gamintojo UAB „Klas“ užsakymu. Pristatymo metu ataskaita sulaukė daug kritikos ir pastabų. Galutinį sprendimą turės tarti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas. Daugiausia kritikos susilaukta dėl galimai padidintos taršos toje vietoje, kur nepriklausomas šilumos gamintojas planuoja įrengti savo biokuro katilinę.
„Diskusija įvyko, viešumas pasiektas. Baimintis nėra ko, tarša toje vietoje nėra viršijama ir nebus. Viskas yra matuojama ir jeigu taršos limitai būtų viršijami, būtų stabdomi neefektyviai dirbantys įrenginiai ir įjungiami efektyviau dirbantys, taršos balansas būtų išlaikytas“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ tvirtino UAB „Pajūrio planai“ direktorius Rolandas Aušra.
Spragas pripažino
Atkreipus pašnekovo dėmesį į tai, kad miesto šilumos tiekėjas turi pasistatęs biokuru kūrenamą termofikacinę elektrinę bei bendrovės planai yra įrengti 20 MW biokuru kūrenamą katilinę, R. Aušra laikėsi savo nuomonės, kad galutinę kainą vartotojui gali sumažinti tik nepriklausomas šilumos gamintojas.
Tačiau yra vienas „bet“ – nepriklausomo šilumos gamintojo niekas nekontroliuoja ir nėra garantijos, kad milijonines investicijas padarę verslininkai nenorės kuo greičiau jų atgauti. Kad tokios kontrolės trūksta, pripažino ir pats R. Aušra, teigdamas, kad Nacionalinę strategiją Vyriausybė turėtų peržiūrėti, tačiau iki šiol to kažkodėl nepadarė. „Nacionalinė strategija nėra tobula, kontrolė turėtų būti. Bet reikia, kad kas nors iš aukščiau tai peržiūrėtų“, - teigė pašnekovas.
Mažina kainą gyventojams
Specialistų nuomone, nepriklausomų šilumos gamintojų atėjimas turėjo pagerinti sąlygas gyventojams tuose miestuose, kuriuose nėra biokuru kūrenamų katilinių, dėl ko gyventojai už šilumą moka didžiulius mokesčius. Tačiau Šiauliai yra vienas iš nedaugelio šalies miestų, kurie pasistatė biokuro katilus ir sugebėjo ženkliai sumažinti galutinę kainą gyventojams. Bendrovės planai – didinti biokuro katilų skaičių ir dar labiau mažinti galutinę kainą.
„Tarp penkių Lietuvos didmiesčių „Šiaulių energija“ savo vartotojams siūlo vieną mažiausių šilumos energijos ir karšto vandens kainų. Tam įtakos turi ilgametė planinga bendrovės kainų mažinimo strategija. Labiausiai kaina mažėjo nuo pernai, pasistačius biokuru kūrenamą Šiaulių termofikacinę elektrinę. Įtakos turėjo ir šilumos tinklų renovacija, kondensacinių ekonomaizerių įrengimas ir kitos investicijos. Skatinant ir maksimaliai remiant pačių šilumos tiekėjų gamybos iš biokuro plėtrą, vartotojai gautų tikrai didesnę naudą nei teikia nepriklausomi šilumos gamintojai“, - įsitikinęs AB „Šiaulių energija“ technikos direktorius Virgilijus Pavlavičius.
Investicijos įvertintos apdovanojimais
Bendrovė ir toliau planuoja investicijas – artimiausi planai yra Pietinės katilinės rekonstrukcija, įrengiant 20 MW biokuru kūrenamą katilinę 2014-2015 m. šildymo sezonui. Taip pat planuojama šilumos tinklų renovacija.
Dabartinės investicijos buvo pastebėtos nacionaliniu lygmeniu – Šiaulių termofikacinė elektrinė pernai iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos gavo aukso medalį kasmetiniame konkurse „Lietuvos metų gaminys“, o šį pavasarį VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, kuri administruoja ES paramą Lietuvos verslui, bendrovei įteikė padėką „Už idėjų pavertimą realybe“ – už puikią Šiaulių termofikacinės elektrinės idėją ir jai skirtų lėšų tinkamą administravimą.
Konkurencija gyventojams nenaudinga
Į Šiaulius besiveržiančius nepriklausomus šilumos gamintojus AB „Šiaulių energija“ vadovai vertina kaip konkurentus, kurie bendrovei neleidžia atsipalaiduoti. Bet vertinant iš šilumos vartotojų perspektyvos – tokia konkurencija nėra naudinga. „Planuojant investicijas reikia atsižvelgti į daugelį faktorių, taip pat ir nepriklausomų šilumos gamintojų atėjimą. Termofikacinė elektrinė gamina šilumą ir elektrą.
Planavome dalį pelno, gauto pardavus elektrą, panaudoti šilumos kainai mažinti. Jei nepriklausomas šilumos gamintojas pasiūlys supirkti šilumos energiją nors ir labai neženkliai mažesne kaina nei mūsų kintamos gamybos sąnaudos, mes privalėtume supirkti. Tuomet mūsų elektrinė ne šildymo sezono metu nedirbtų ir negamintų nei šilumos, nei elektros energijos. Taigi, konkurencija šioje srityje vartotojams nėra naudinga“, - teigė V. Pavlavičius.
Pasak jo, šilumos tiekimo įmonių, tokių kaip „Šiaulių energija“, veikla yra reguliuojama ir griežtai kontroliuojama – kokios ir kiek sąnaudų, kokio dydžio pelnas gali būti įskaitomi į šilumos kainas. Tuo tarpu nepriklausomų šilumos gamintojų veikla nėra griežtai kontroliuojama (ką pripažino ir R. Aušra, atstovaujantis nepriklausomus šilumos gamintojus). „Vienintelis apribojimas – perkama iš NŠG šiluma negali būti brangesnė už šilumos tiekėjo gamybos sąnaudas“, - pastebėjo V. Pavlavičius.
2014-2015 m. šildymo sezonui bendrovė planuoja rekonstruoti Pietinę katilinę, įrengiant 20 MW biokuru kūrenamą katilinę, tai leistų dar labiau sumažinti galutinę šilumos ir karšto vandens kainą šiauliečiams.
