Siaubingą traumą darželyje patyrus vaikui – ekspertas išklojo viską, ką galvoja: „Pasakysiu atvirai“

2023 m. spalio 25 d. viename Lietuvos darželyje įvykusi situacija nerimsta iki pat šių dienų.

Apie įvykusią situaciją

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“ nukentėjusio berniuko mama dalijasi istorija, kad vieną dieną iš auklėtojos gavo skambutį, kuri ramiu balsu jai pranešė, kad jos vaikas patyrė traumą, šiek tiek pakraujavo, tačiau nebekraujuoja ir neverkia.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Mažametį sūnų su išmuštais dantimis iš darželio atsiėmusi mama sukrėsta: „Teisėsaugai vaiko sveikata visiškai nerūpi“

Už dailaus Kauno darželio fasado – pragaras: rūkanti auklėtoja, patyčios ir sulūžęs inventorius

Siūlo grąžinti buvusią paramos skyrimo tvarką: GPM dalį gautų mokyklos ir religinės bendruomenės

Vis dėlto motina teigė, kad atvykusi pasiimti savo atžalos pamatė kitokį vaizdą – vaikui kraujas gausiai bėgo iš burnos, jo megztinis, kelnės, pirštai ir burna taip pat buvo kruvini, o taip pat jis nebeturėjo dviejų priekinių dantų.

Nukentėjusio vaiko mama kaltina darželio auklėtojas neapdairumu ir neprofesionalumu, kad šios nesužiūrėjo grupėje tuo metu buvusių 4 vaikų bei netinkama reakcija į jau įvykusią traumą, kad jos melagingai informavo mamą ir nesuteikė vaikui reikalingos pagalbos.

Kaip nurodo darželio vadovybė, vaikas traumą patyrė ne dėl auklėtojų neatsargumo ar kaltės, o dėl netikėto kito vaiko elgesio.

„Eidamas pro šalį, jis netyčia stumtelėjo draugą. Berniukas krito ant žaislinio kasos aparato, kuris gulėjo ant grindų. Auklėtoja buvo šalia, tačiau niekas negalėjo numatyti netikėto, kito vaiko elgesio. Vaikai prieš tai nekonfliktavo, abiejų vaikučių amžius buvo panašus. Mūsų auklėtojos nedelsiant reagavo: suteikė pirmąją pagalbą, nuramino vaiką ir informavo tėvus“, – rašoma įraše.

Mama padavė darželį į teismą, tačiau du teismo sprendimai buvo ne jos naudai, pareiškę, kad įvykis tėra nelaimingas atsitikimas ir darželio kaltės nėra.

Vis tik mama pasakoja, kad vaikas po traumos susiduria su daugybę padarinių ir problemų – dėl patirto šoko jis nustojo kalbėti, nustatytas raidos sutrikimas, o taip pat mama dvejoja, ar iškritę dantys jam kada nors ataugs.

Psichologas: subjektyviame lygyje mamos reakciją galima suprasti

Psichologas Edvardas Šidlauskas naujienų portalui tv3.lt kalbėdamas apie įvykusią situaciją nurodo, kad vertinant ją subjektyviai – mamos reakciją galima suprasti.

„Mamos reakciją galima suprasti, nes tai yra jos vaikas ir jai yra skaudu dėl jo patirtų traumų ir ypač jeigu tai vėliau kažkaip išsirutuliuoja į kažkokį raidos sutrikimą ir panašiai, tai akivaizdu, yra pyktis ir apmaudas.

Tada bet kuris iš mūsų ieškome kaltų, kas man brangiausią žmogų, šiuo atveju vaiką, galėjo nuskriausti, kieno čia kaltė. Tai yra tiesiog stiprūs jausmai, empatija vaikui, pyktis dėl jo patiriamų skriaudų, išgyvenimų ir nelaimių, tai subjektyviame lygyje, visiškai suprantama“, – sako jis.

Vis dėlto, į situaciją žvelgiant ne iš tėviškų instinktų perspektyvos, psichologas pabrėžia ir kitą pusę.

„Tačiau tai kontrastuoja su tuo, kas yra visuomenė ir įstatymai, bendri susitarimai. Visiems mums nutinka nelaimingų atsitikimų – žmonės serga, miršta, susižaloja kiekvieną dieną. Mes galime ieškoti kaltų, kartais iš tiesų yra kaltų arba iš dalies atsakingų, bet kartais jų nėra ir tai tiesiog yra gyvenimas“, – nurodo E. Šidlauskas.

Vaiko savijautą tiesiogiai lemia ir reakcija į traumą

Aprašydama situaciją, nukentėjusio mažamečio mama atviravo, kad jai nepatiko ramus auklėtojos tonas, paskambinus pranešti apie traumą. Ji nurodė, kad auklėtoja sureagavo per ramiai, nesuteikė pagalbos ir per daug nesirūpino.

Vis dėlto, pati mama, kaip galima suprasti dėl objektyvių priežasčių, patyrė didelį stresą ir šoką, pamačiusi vaiką tokioje būsenoje bei galėjo sureaguoti itin audringai.

Tokiose situacijose, psichologas pažymi, kad yra itin svarbu išlikti ramiam ir vaikui neparodyti visų išgyvenimų.

„Egzistuoja tokia bendra taisyklė, rekomendacija, kad suaugęs žmogus išliktų ramus. Mes visi turime destruktyvų, subjektyvų pradą, bet mes taip pat turime ir valią, sąmoningumą, proaktyvumą, kurį galime pademonstruoti. Mes esame pavyzdys vaikui, kaip elgesio modelis, kaip reaguoti, kaip išlaikyti šaltą, blaivų, ramų ir sveiką protą bei kaip spręsti problemą, vietoje įklimpimo į savigailą ar nerimą.

Pedagogams bei bendrai suaugusiems, kurie yra šalia vaikų, yra svarbu savyje atpažinti tas baimes – nerimą, įtampą ir išmokti juos valdyti. Tai yra labai svarbu, nes jeigu suaugęs žmogus pasimetęs puola į paniką ar pasiduoda pykčiui, tai tomis emocijomis jis užsikrečia vaiką, kuris vėliau jas kopijuoja, atkartoja ir, be abejo, panyra į kažkokias būsenas. Šiuo atveju, labai tikėtina, tas išgąstis gali išaugti kaip atspindys į mamos reakciją“, – nurodo E. Šidlauskas.

Psichologo teigimu, ramybė, pakantumas ir geranoriškumas – yra tiesiog privaloma savybė žmonėms, bendraujant su vaikais, o jeigu to nėra – verta susirūpinti ir padirbėti su savimi.

Kokio sprendimo reikėtų ieškoti?

Psichologas atkreipia dėmesį, kad visas dėmesys beprasmiškai koncentruojamas į kitus dalykus, užuot išryškinus, kas iš tiesų šiuo atveju yra svarbiausia.

„Šiuo atveju turėtume ieškoti kaip padėti mamai spręsti vaiko problemas. Šios situacijos esmė – kaip padėti vaikui vystytis, augi ir sėkmingai integruotis į visuomenę.

Aš manau, kad kerštavimas, bylinėjimasis ar viešinimas spaudoje, gal ir turi kokį terapinį efektą pačiai mamai, bet abejoju, kad turi naudą vaiko raidai“, – sako jis.

Taip pat jis pažymi ir darželio poziciją, dvejojantis, ar yra daugiau dalykų, ką jie galėtų padaryti.

„Kitas dalykas, abejoju, kad vienoks ar kitoks darželis galėtų kažką atitaisyti. Aš suprantu tokį komercinį merkantilų interesą prisiteisti kažkokią kompensaciją. Bet kas, kaip vartotojas, turi teisę į tai, bet jeigu nustatyta, kad nėra to pažeidimo, tai čia kaip ir užbaigta tema“, – svarsto specialistas.

Kita problema – mentaliteto ir kultūros stoka visuomenėje

E. Šidlauskas minėtoje situacijoje pastebi ir dar vieną, platesnę, problemą – kultūros ir pagarbos nebuvimą.

„Atvirai pasakysiu – Lietuvoje yra labai žemo lygio kultūra, mes neturime vienas kitam pagarbos. Mes kimbame vienas kitam į atlapus, konkuruojame, lipame per galvas ir tai yra problema.

Mes nuolatos veliamės į kažkokias tai kovas, kurios yra visiškai beprasmės ir neproduktyvios. Vietoje to reikia ieškoti kažkokių sprendimų, kultūringai išsiaiškinti, išspręsti visus klausimus“, – nurodo jis.

Pasak jo, pralaimėjusiųjų pusės revanšo paieškos yra tik begalinė kova, o mes, kaip visuomenė, esame giliai paskendę konfliktuose, poliarizacijoje, kurie pasižymi kaip nepakantumas, tolerancijos, pagarbos sau ir aplinkiniams nebūvimas.

„Kažkaip reikėtų puoselėti tą pagarbą, dėmesingą, rūpestingą žvilgsnį, o ne vartotojišką, agresyvų ir egoistišką. Mūsų visuomenė gana primityvi ir, deja, mėgsta remtis emocijomis, o ne racionaliu, kritiniu mąstymu. Žmonės neranda to pasitenkinimo – jiems kažkas nutinka ir atrodo, kad kaltas visas pasaulis“, – pabrėžia E. Šidlauskas.