Prieš kelis metus angies įkandimą patyrusi Gintarė pasakoja, kaip stovyklaudama su draugais miške, išėjo pasivaikščioti miško takeliu ir eidama pajuto į bitės įgėlimą panašų skausmą.
Moteris sako iškart supratusi, jog jai įkando gyvatė, o ir grįžusi į stovyklavietę pastebėjo ant čiurnos angies dantų paliktas žymes.
Tiesa, ji prisimena, kad iš pradžių į gyvatės įkandimą didelio dėmesio nekreipė, tačiau vėliau moteris pradėjo jausti, kad koja pradeda vis labiau tinti ir skaudėti.
„Per naktį iki ryto koja po truputėlį tino. Tuo metu skausmo kokio nors labai nebuvo, bet kuo labiau ji tino, tuo labiau skaudėjo“, – atsimena Gintarė.
Sulaukusi ryto moteris nuvyko į priimamąjį, kur jai buvo suleisti vaistai nuo stabligės.
„Priešnuodžių neleido, nes priešnuodžius leidžia tik tada, kai yra labai didelis pavojus gyvybei, man tokio nebuvo. Koja buvo ištinusi kaip balionas – prisiliesti ir priminti neįmanoma. Skausmas labai labai didelis“, – dalinasi ji.
Pašnekovė prisimena, kad koja pilnai sugijo praėjus apie mėnesiui laiko, o pirmas tris savaites, bet koks kūno judesys sukeldavo stiprų skausmą.
Jos teigimu, nebuvo galima vartoti ir vaistų nuo skausmo, kadangi kūnas pats turėjo išvalyti gyvatės nuodus – tad beliko tik laukti, kol koja užgis natūraliai.
„Kiek esu skaičiusi ir išsidomėjusi, tai man pakankamai greitai praėjo. Po to viskas pradėjo slūgti ir be jokių pasekmių išsisukau. Koja netinsta ir netrukdo gyventi“, – sako Gintarė.
Angių įkandimai Lietuvoje reti
Dažniausiai po gyvatės įkandimo plika akimi matomos specifinės įkandimo žymės. Angies įkandimui būdingi du, maždaug centimetro atstumu vienas nuo kito nutolę taškai (dviejų dantų žymės).
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras pasakoja, kad įkandus gyvatei, visų pirma, pajaučiamas intensyvus skausmas.
„Patyrę angies įkandimą, sako, kad jis yra labai intensyvus. Pasireiškia didesnio ar mažesnio laipsnio tinimas, paraudimas. Retais atvejais, būna ir silpnumo ar pykinimo simptomai“, – apie angies įkandimo simptomus pasakoja medikas.
Toksikologas atkreipia dėmesį, jog tai, kokio stiprumo gali būti angies įkandimo sukeltos sveikatos komplikacijos, priklauso nuo to, koks yra sezonas.
Pavyzdžiui, pavasarį, kai angys yra tik pabudusios po žiemos miego ir prisigaminusios nuodų, jų įkandimai būna stipresni.
Įtakos turi ir tai ar tą dieną gyvatė jau yra medžiojusi ir kam nors įkandusi.
„Gyvatė nesimaitina žmonėmis ir nesilinksmina juos kandžiodama, jai nuodai reikalingi medžioti. Ir jeigu tą dieną, ji būna jau ką nors sumedžiojusi, tai būna vadinami „tušti“ įkandimai. Matosi tik jo ženklas ir žaizda nepatinsta. (...) Ta pati gyvatė, tam pačiam žmogui, tą pačią dieną įkandus, gali skirtingai pasireikšti“, – aiškina R. Badaras.
Visgi, medikas atkreipia dėmesį, kad gyvačių įkandimai Lietuvoje yra reti – į ligoninę (RVUL) dėl angies įgėlimo, vasaros metu, dažniausiai kreipiamasi kartą į savaitę.
O ir mirčių nuo gyvatės įkandimo Lietuvoje kol kas nėra buvę – susiduriama tik su dideliu diskomfortu. Tiesa, R. Badaro teigimu, kartais pasitaiko atvejų, kai nuo angies nukentėję asmenys patys mėgina išsigydyti patirtus sužalojimus. dėl To medikams tenka gydyti dėl to susidariusias sveikatos komplikacijas.
Todėl toksikologas rekomenduoja, susidūrus su angies įkandimu, neužsiimti savigyda, o sužalotą vietą šaldyti bei tolimesnės konsultacijos ir pagalbos kreiptis į kvalifikuotus gydytojus, paskambinus telefonu 112.
