Artėjant vidudieniui, Katedros aikštėje ramybe kartu su savo pusantrų mažyliu mėgaujasi vilnietė Agnė. Tiesa, sekmadienį, kaip sako moteris, ramybės neliks. Mat laikrodžių rodykles teks sukti viena valanda į priekį, o įvedamas vasaros laikas sutrikdys įprastą jos ir namiškių gyvenimo ritmą.
„Ir mane veikia. Ir svarbiausia, kad suaugę tai gali prisiderinti. Bet kaip paaiškinti vaikams, nes turim du. Tai siaubinga. Realiai savaitė nervų šeimoje. Jie keliasi ketvirtą ryto. Jie nesiorientuoja, tada iškrenta visas ritmas dienos“, – sako mama Agnė.
Ritmas sutriks dažnam. Bet, kaip guodžia specialistai, neilgam.
Pasukę laikrodžio rodyklę vieną valandą į priekį, sunkiau kelsimės maždaug savaitę ar dvi. Tiek laiko, jeigu neturime rimtesnių sveikatos bėdų, užteks priprasti prie naujo ritmo.
Specialistai, ne kartą diskutavę, kad laikrodžio sukinėjimas turi ilgalaikes pasekmes organizmui, dabar tos minties atsisakyta. Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas sako, kad ši problema yra, bet ji trumpalaikė. Sunkiau laiko sukiojimą išgyvena nebent tie, kas turi vienokių ar kitokių miego sutrikimų, sunkiau ir vaikams ar vyresniems žmonėms. Bet sau palengvinti gyvenimą galime.
„Jeigu yra įmanoma, sakysim, tą kėlimąsi iš karto nedaryti valandą, o po dešimt penkiolika minučių keltis anksčiau. Na ir dar vienas dalykas, jeigu žmonės, kurie gerai miega, neturi miego sutrikimų, reikia, aišku, anksčiau ir bandyti gulti“, – sako centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
O Santaros klinikų neurologė, profesorė Rūta Mameniškienė priduria – dabar jau nespėsime, bet kai laikrodžiai bus sukami kitą kartą, turėtume tam ruoštis maždaug prieš dvi savaites: keltis ir gultis reikėtų po penkiolika minučių anksčiau. Bet didesnės problemos medikė nemato. Jos nemato ir, pavyzdžiui, studentai.
„Keltis viena valanda anksčiau ar vėliau nėra skirtumo“, – sako jie.
„Kadangi nėra anksti paskaitų, man nėra skirtumo“, – kalba žmonės.
Oi ne, man apskritai, miegojimo ritmas labai neblogas, tai anksti keliuosi, tai įtakos didelės neturi“, – kalba jie.
O medikė palygina – juk kiekvieną savaitgalį dažnas patiria įprasto ritmo pasikeitimą.
„Savaitgalį pavakarojam, su draugais pasilinksminam, nueinam į kokį barą, šeštadienį miegame iki pietų, tada šeštadienį vėl nenorime miego ir sekmadienį keliamės vėlai, tuomet sekmadienį nenorime miego, o pirmadienį reikia keltis anksti“, – sako gydytoja neurologė Rūta Mameniškienė.
Štai iš ten ir kilęs posakis – pirmadienis sunki diena. Ir patiriam lygiai tą patį.
„Ir tada jau ir prasideda ta pati sunkiausia diena, pažiūrėkite, kodėl pirmadienį taip norisi tų cepelinų. Pirmoje dienos pusėje. Kodėl norisi to kažkokio burgerio. Sotaus, kur daug kalorijų, dėl to, kad miego trūkumas ir smegenyse sukelia pakitimus, sutrinka ir sotumo hormonų išsiskyrimas“, – teigia R. Mameniškienė.
Tačiau, kad ir kaip būtų, laikrodžių sukinėjimas kažkada pasibaigs. Prieš ketverius metus Europos Komisija pasiūlė nustoti sukioti laikrodžius pirmyn atgal. Po metų europarlamentarai tam pritarė. Ir jau pernai turėjo pasibaigti laikrodžių sukiojimas, tačiau ši iniciatyva įstrigo, nes nėra vieningos nuomonės, prie kurio laiko reikėtų apsistoti – vasaros ar žiemos. Šiuo metu, kaip aiškina Susisiekimo ministerija, šis klausimas atidėtas. O štai Jungtinės Amerikos Valstijos kaip tik ėmė galvoti apie laiko sukiojimo pabaigą. Prieš savaitę Senatas pritarė įstatymo projektui, numatančiam padaryti galą visuotiniam laikrodžių persukimui įvedant vasaros arba žiemos laiką.
