Mokykla jau dabar gali didžiuotis vidine tvarka ir atmosfera, mat mokytojams suteiktos visos galimybės patogiai ir gerai jaustis darbe. Kaip Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijai pavyksta? Su kokiais sunkumais susiduria mokykla ir kaip juos sprendžia?
Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija minint Vilniaus gimtadienį sausio 25-ąją kvietė 1-4 pradinių klasių mokinius dalyvauti tradicinės dainos konkurse „(Iš)dainuoju Vilnių“, skirtame paminėti sostinės 700 metų jubiliejų. Konkurse galėjo dalyvauti solistai arba 2-10 atlikėjų grupės ir atliekti vieną pasirinktą tradicinę, lietuvių liaudies dainą apie Vilnių.
Tai – viena iš daugybės Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos iniciatyvų. Jos direktorius Rimantas Remeika sako, kad mokyklos sėkmės receptas yra vaiko gyvenimas esamuoju laikotarpiu ir viskas, ką iš jo galima pasiimti.
„Mūsų mokykla turbūt yra tos mūsų Nepriklausomybėje įsikūrusios mokyklos raidos pavyzdys, nes mokykla įsikūrė iš pat pradžių, kaip filialas – 1991 metais, o kaip atskira – nuo 1993 metų. Visa šita raida atspindi, kaip vystėsi Lietuvos švietimas ir į ką turėjo išvirsti.
Mes nuolat mokomės, nuolat prisitaikome prie gyvenimo, nes mokyklos filosofija yra, kad tai nėra vaiko ugdymo įstaiga, tai yra vaiko gyvenimas duotuoju laikotarpiu ir todėl mes viską imame iš to gyvenimo, iš to laikmečio, ką mums duoda aplinka ir tai yra mūsų sėkmė. <...> Ir ta sėkmė yra, kad mokytojai nuolat ieško naujovių, pritaiko jas, leidžia vaikams ugdytis mokykloje. Tai ir yra sėkmė“, – teigia jis.
Progimnazijos direktorius sako, kad mokykloje tvyro jauki atmosfera ir mokytojai jaučiasi gerai.
„Aš nežinau, galbūt čia mano nuopelnas ar tiesiog pačios mokyklos tokia aura, kuri leidžia mokytojams jaustis gerai, nes kada mokyklos kolektyvas pakankamai jaunas, vidurkis yra turbūt 35, daugiausiai 40 metų, tai labai daug jaunų mokytojų išeina į motinystės atostogas ir kada reikėjo naujų mokytojų šiemet ir anglų, ir lietuvių, ir matematikos, tai į konkursą ėjo net po keletą žmonių, nors ir kituose mokyklose trūko. Vadinasi, žmonės iš lūpų į lūpas pateikia, kad tai yra tam tikra aura“, – sako jis.
Pasak R. Remeikos, mokytojams sudarytos visos galimybės jaustis komfortabiliai: nešiojami kompiuteriai, visos kanceliarinės priemonės, kavos aparatas, paspirtukai, dušinės ir kitos darbo sąlygos, kurios leidžia gerai jaustis darbo vietoje.
„Mes ir bandome mokytojui sudaryti galimybes dirbti: jeigu iškyla kažkoks konfliktas su tėvais ir mokytojas neišsprendžia to konflikto per vieną dieną, mokytojui nebereikia jo spręsti, nes spręsti imasi administracija, kad mokytojo nevargintų, neužkrautų jo pašaliniais darbais. Jis atlieka pamokas, o jau tą konfliktą, tas problemas sprendžiame mes, kaip administracija.
Jeigu mokytojas ateina į mokyklą ir dirba, tai jam yra galimybė mokytojų kambaryje vaišintis nemokamai kava, aparatas stovi, elektriniai paspirtukai, jeigu jam reikia per pertrauką kažkur nuvažiuoti, yra dušinė, persirengimo kambariai, jeigu mokytojas su dviračiu atvažiuoja, jeigu yra pasportavęs po kūno kultūros. Turi pilną galimybę persirengti, nusiprausti.
Tai tokios civilizuotos sąlygos, pavyzdžiui, kiekvienas mokytojas aprūpintas nešiojamais kompiuteriais, kanceliarinėmis priemonėmis. Tai tokie elementarūs, žmogiški žingsniai leidžia mokytojams jaustis gerai“, – teigia R. Remeika.
Vis tik, direktoriaus manymu, mokyklos patrauklumas dar nėra viskas. Jaučiama ir progresą skatinanti įtampa, išsikeliami tikslai ir lūkesčiai virsta nuolatiniu budėjimu ir stebėjimu, kaip viskas gali keistis ateityje, o noras prisitaikyti ir su madomis, tendencijomis eiti „koja kojon“ nėra lengva užduotis.
„Idėjų trūksta. Jaučiu, kad mes nebeturime idėjų, nes mokykla yra patraukli ir mokykla yra gyva, kol ji pulsuoja, ji gyvena, verda kartu su gyvenimu ir netgi žingsneliu į priekį, diktuoja tam tikras madas. Jeigu mes dviejų mokytoju modeliu parodėme, kaip išsprendėme problemas, kada reikėjo hibridinį, nuotolinį mokymą organizuoti, ukrainiečių mokytojus ir vaikus labai greitai priėmėme, tik praėjus 10 dienų po karo ir aprašėme visą sistemą, kaip reikia karo vaikus priimti, kaip su jais reikia socializuotis. <...>
O dabar tų idėjų trūkumas gali kartais sustabdyti patrauklumą mokyklos, tą novatariškumą. Mes visą laiką turime budėti, žiūrėti, eiti truputį į prieki ir numatyti tą ateitį, tiesiog turime būti tam tikri burtininkai, kad žinotume, kur vystysis Lietuva, kur vystysis pasaulis ir kad mes duotume vaikams galimybę būti kartu su tuo pasauliu“, – sako direktorius.
Pasak R. Remeikos, į progimnaziją yra priimami visi vaikai, o su spec. poreikiais šiuo metu yra daugiau kaip 80 moksleivių. Išskirta problema – trūksta specialiųjų pedagogų, todėl šiais metais direktorius nori koncentruotis į šio klausimo sprendimo būdą.
„Mes visą laiką padarome tai, ko valstybė nespėja padaryti, sakykime, tiek testavimo, tiek ukrainiečių ugdyme, hibridinių pamokų arba įrangos įsigijo klausimais. Šiemet aš tiesiog sau užsibrėžiau tikslą truputį pertvarkyti specialistų darbą su spec. poreikių vaikais. Nuolat didėja tų vaikų skaičius ir, aišku, daugelis ne mūsų mokyklos mokytojų baiminasi – kas bus, jeigu priimsim visus norinčius su spec. poreikiais? Mes ir dabar priimame visus norinčius, pas mus mokykloje jau virš 80 yra tų vaikų, turinčius didelius ir vidutinius spec. poreikius. <...> Didžiausia problema yra specialiųjų pedagogų poreikis“, – pasakojo jis.
Dar viena idėja – direktorius sako, kad mokykloje žadama vaikus skatinti domėtis ir mokytis skaitmeninio raštingumo. Progimnazijos direktorius svarsto panaikinti mokykloje grynųjų pinigų atsiskaitymą ir įvesti išankstinius atsiskaitymo terminalus.
„Antras tikslas yra skaitmeninis raštingumas, nes mokiniams to trūksta. Mes jau penkti metai naudojam skaitmeninius moksleivio pažymėjimus, kuriais galima atsiskaityti valgykloje. Tai šiemet žengsime dar vieną žingsnį, jeigu tėvai pritars, norėčiau atsisakyti iš viso grynųjų pinigų atsiskaitymų ir įvesti išankstinius atsiskaitymo terminalus, kad vaikas prieš eidamas į valgyklą išsirenka, ką valgyti, susimoka pažymėjimu, ateina ir gauna patiekalą.
Tai tam tikras būdas, kur vaikas turės domėtis, kiek kas kainuoja, kokia energetinė vertė, tai galėtų būti monitoriuje parašyta. Tokia sveika gyvensena ir finansų skaičiavimas, aišku, lygiagrečiai reikėtų ir paskaitėlių“, – sako direktorius.