Kraupi statistika: Lietuva viršija mirtinos ligos ES vidurkį
„Čia tik lėlė“, skelbia užrašas vitrinoje. Tačiau būtent taip bet kuriam neskiepytam vaikui gali baigtis meningokoko infekcija – galūnių amputacija, smegenų pažeidimais, inkstų nepakankamumu. Ši skulptoriaus Algimanto Kensmino kurta lėlė Vilniaus centre tapo šviečiamosios akcijos simboliu, o akcija primena tėvams nerizikuoti vaikų gyvybėmis. Vien šiemet žaibinis meningokokas jau pražudė tris mažamečius, kasmet šis skaičius Lietuvoje siekia apie dešimt ir yra pagrindinis vaikų mirčių kaltininkas.
„Kaip sunki bakterinė infekcija, meningokokas ir jo sukeliamos ligos yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko miršta vaikai Vakarų pasaulyje“, – sako Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.
Meningokoko infekcija yra staigi ir klastinga, prasidedanti kaip parastas peršalimas, o po aštuonių valandų, R. Kėvalo teigimu, išgelbėti pacientą jau gali būti per vėlu:
„Maždaug 6-8 ligos valandą prasideda kojų skausmai, pradeda šalti galūnės, jos pradeda darytis marmuruotos. Nuo 8-12 val. atsiranda specifinis simptomas – hemoraginis bėrimas visame kūne. Bet tai jau, drįsčiau teigti, pakankamai vėlyvi simptomai.“
Liga pavojingiausia kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų. O vienintelis būdas atžalas apsaugoti – skiepai. Nuo pernai liepos visus kūdikius nuo trijų mėnesių mūsų šalyje jau galima skiepyti nemokamai. Tiesa, per kiek daugiau nei metus paskiepyta 26 tūkstančiai vaikų. Turint omenyje, kad per metus gimsta 40 tūkstančių kūdikių, akivaizdu, kad galimybe naudojasi ne visi. Medikai mato ir dar vieną problemą.
„Populiarus dalykas tarp tėvų – nukelti skiepijimą, atidėti skiepus. Norėčiau paraginti to nedaryti, jeigu yra programa sudaryta, reikėtų griežtai to laikytis. Ta programa ir sudaryta tam, kad užtikrintume kuo anksčiau apsaugą kūdikiams ir vaikams“, – teigia Vaikų ligoninės gydytoja Inga Ivaškevičienė.
Be to, apytiksliais skaičiavimais, Lietuvoje yra per šimtą tūkstančių vaikų iki penkerių metų, kuriems skiepas nekompensuojamas. O mokama vakcina kainuoja apie šimtą eurų ir jos vaikams reikia mažiausiai dviejų dozių, taigi daug tėvų linkę rizikuoti ir tikėtis, kad infekcija jų vaikus aplenks. O tam, kad meningokokas būtų išgyvendintas iš mūsų šalies, reikėtų, kad būtų paskiepyti net 95 procentai vaikų:
„Beprasmė mirtis absoliučiai. Kaip dažnai tenka girdėti, kai kas nors įvyksta, tėvai prašo: padarysim viską, jūs darykit viską. Bet yra viskam savas laikas, tai buvo savas laikas – paskiepyti laiku.“
Neseniai daryta apklausa parodė, kad net 6 iš dešimties tėvų pripažįsta apie meningokoko grėsmes žinantys per mažai. O padėties esą negerina ir paplitęs prieš skiepus nusiteikusių tėvų judėjimas.
„Tas pats mitas apie autizmą. Labai daug kartų tas mitas paneigtas, bet jis vis dar visuomenėje paplitęs ir žmonės gąsdinami. Man liūdniausia, kad tie gąsdinimai eina net iš aukščiausių politikų“, – kalbėjo imunologė Aurelija Žvirblienė.
Net ir išsikapsčius iš ligos pasekmes visą gyvenimą jaučia vienas iš penkių susirgusiųjų.
„Galūnių didesnės ar mažesnės amputacijos, galvos smegenų, kitų organų pakenkimai: inkstų, kepenų, krešumo sistemos. Tai yra liga, kuri pažeidžia visą organizmą, absoliučiai visas organizmo funkcijas“, – sako R. Kėvalas.
Beje, pagal sergamumo statistiką Lietuva Europos Sąjungos vidurkį viršija net septynis kartus. Tai reiškia, kad pati infekcija mūsų šalyje yra gerokai aršesnė nei kitur. Tačiau kodėl taip yra, atsakyti negali net mokslininkai.
„Galbūt kažkokie itin pavojingi meningokoko kamienai paplitę, galbūt lietuvių imunitetas kažkuo ypatingas. Bet kol kas mes to atsakymo neturim“, – pasakoja A. Žvirblienė.
Beje, meningokoku gali sirgti ir suaugusieji, dažniau – vyresni paaugliai. Jie irgi gali skiepytis, tačiau vakcinos mokamos.
