Atėjusi rugpjūčio 24 diena lietuviams reikšdavo apie vasaros pasitraukimą bei rudens atėjimą, pagal šią dieną buvo prognozuojama, koks bus ruduo.
Jei tą dieną šviesdavo saulė, žmonės manė, kad bus sausas ruduo, jei lydavo, priešingai, tikėta, kad lis ir visą rudenį. Stebėtas ir gandrų elgesys. Jei šią dieną gandras snape nešdavo lizdui taisyti velėną manyta, kad bus lietaus, jei šakelę – gresia vėtra.
Sinoptikai prognozuoja, kad ketvirtadienį Lietuvoje vietomis, daugiausia rytiniuose rajonuose, palis (dieną vyraus trumpas lietus). Lietus mažiausiai tikėtinas pajūryje, taip pat ir Kaune bei Šiauliuose. Temperatūra dienos metu Lietuvoje pakils iki 18–19 laipsnių.
„Liaudiškoje agrarinėje lietuvių tradicijoje Šv. Baltramiejaus diena buvo viena iš simbolinių skirties tarp besibaigiančios vasaros ir artėjančio rudens dienų. Pagal tos dienos orus spręsdavo apie būsimo rudens orus: jei tą dieną šviesdavo saulė, tikėdavo, kad bus sausas ruduo; jei lyja, priešingai, tikėta, kad lis ir visą rudenį”, – pasakojo etnologė doc. dr. Dalia Senvaitytė.
Šią dieną išlydime gandrus
Per Šv. Baltramiejaus dieną Lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį.
„Sakyta, kad tądien iš Lietuvos išskrenda ir gandras, dažniausiai taip iš tikro yra, jis tarsi simboliškai išneša šilumą iš Lietuvos į kitus kraštus”, – mini etnologė.
Šventės ištakos
Šv. Baltramiejaus diena buvo švenčiama visoje Lietuvoje, o kai kuriuose miestuose jos garbei vykdavo ir mugės.
„Šv. Baltramiejus (jam liturgijoje skirta rugpjūčio 24 d.) - vienas iš dvylikos apaštalų. Katalikų laikomas amatininkų (mėsininkų, odininkų, knygrišių, batsiuvių, tinkuotojų, šachtininkų, siuvėjų, kepėjų ir kt.) globėju. Reikšmingesnė metų diena buvo tose Lietuvos vietose, kuriose vykdavo šv. Baltramiejaus atlaidai bei, atitinkamai, mugės (pvz., Vilniuje)”, – mini doc. dr. D. Senvaitytė.
Diena svarbi ir ieškantiems antros pusės
Šią dieną ne tik buvo spėjamas oras ir išlydimi gandrai, tačiau būta ir kitų tikėjimų antros pusės beieškantiems.
„Iki šv. Baltramiejaus buvo stengiamasi baigti pjauti javus, suvežti vasarojų. Atitinkamai baigus šiuos darbus, buvo nebevalgomi pavakariai. Iki šios dienos neretai buvo pradedami rauti linai. Kai kuriose Lietuvos vietose fiksuoti ir tikėjimai, kad iki tol visi, kam aktualu, jau turi būti nusižiūrėję sau būsimąjį, ar būsimąją, arba kitaip tais metais liks vieniši, dar nesukurs šeimos”, – kalba doc. dr. D. Senvaitytė.
