Kaip antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė renginio organizatoriai, tokia šventė yra unikali, todėl siekiama puoselėti bei išsaugoti jos tradicijas.
"Vienas pagrindinių renginio tikslų yra krašto tradicijų puoselėjimas. Vis dėlto, šimtamete tradicija ne kiekviena šalis gali pasigirti. Lietuva šitai turi. Todėl tai reikia išlaikyti, auginti. Tai duoklės atidavimas istorijai, žirgininkystės bei gražaus reginio tradicijų tęsimas", - sakė Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas.
Žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės teigimu, vis didesnį būrį žiūrovų bei dalyvių iš Lietuvos bei užsienio šalių sutraukiančios respublikinės žirgų lenktynės ateityje galėtų tapti tarptautiniu renginiu.
"Imame labiau akcentuoti Sartus kaip išeinančius iš nacionalinio masto. Daugiau orientuojamės ir į tarptautinį patrauklumą. Manome, kad tolimesnėje ateityje pavyks Sartus išugdyti į mažų mažiausiai Baltijos reginio arba tarptautines varžybas" - sakė žemės ūkio ministrė.
Varžybų metu bus surengta 10 važiavimų, kuriuose bėgs 67 žirgai, dėl apdovanojimų varžysis 36 važnyčiotojai. Lenktynėse taip pat dalyvaus svečiai iš Latvijos bei Norvegijos
Varžybų dalyviams bus įteikta dešimt prizų.
Šventėje, į kurią kasmet susirenka dešimtys tūkstančių žmonių, koncertuos folkloro kolektyvai, mugę surengs tautodailininkai, Lietuvos kariai išalkusius šventės dalyvius vaišins sočia kareiviška koše.
Šiemet žirgų lenktynės Dusetose rengiamos 102-ąjį kartą.
Ristūnų žirgų sportas Lietuvoje pradėtas vystyti 19 amžiuje, kai į Lietuvą buvo atvežti ristūnai. Jie buvo naudojami gerinti vietinių arklių veislę ir lenktynėms, kurios nuo neatmenamų laikų vykdavo daugiausia žiemą miesteliuose ir ant ežerų ledo.
Arkliai buvo kinkomi į paprastas ir palengvintas rogutes - tokio pobūdžio lenktynės buvo paplitusios Rytų Lietuvoje ir Aukštaitijoje.
Daugiausia mėgėjų palenktyniauti susirinkdavo Svėdasuose, Obeliuose, Užpaliuose, Zarasuose ir Dusetose. Nuo senų laikų lenktynės vykdavo du kartus per metus - vasarą ir žiemą.
Ristūnų žirgų lenktynių tradicijos ant Sartų ežero ledo tęsiamos nuo 1905 metų, o nuo 1955 metų - paskelbtos respublikinėmis. Žiūrovų patogumui važiuotojai pradėjo lenktyniauti ratu, o nuo 1933 metų lenktynių takas įrengiamas kaip hipodrome - elipsės formos.
REKLAMA
