Pasieniečiai ir muitininkai tikina, kad kontrabandos srautai nuo praėjusių metų nepakito ar net sumažėjo, o pasienio rajonų gyventojai teigia ką kita: juodoji rinka tiesiog klesti.
„Vien pačiame Švenčionių mieste žinau bent penketą vietų, kur bet kuriuo paros metu galėčiau nuvažiuoti degalų. O jei bandyčiau aprėpti visą rajoną – prekybos vietas net suskaičiuoti būtų sunku. Tikėtina, kad prie pat Baltarusijos sienos esančiame Adutiškio miestelyje vos ne kiekviename kieme, kuriame stovi automobilis, gali rasti ir degalų. Gyventojai labai džiaugiasi vėl padidėjusiomis galimybėmis sutaupyti bent po keliasdešimt centų nuo kiekvieno degalų litro“, – kasdienio gyvenimo pasienio zonoje realijas atvirai dėstė Švenčionių rajono gyventojas Donatas.
Grįžtama prie senų metodų
Praėjusią savaitę Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai kartu su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) specialistais sostinėje demaskavo nelegalią degalinę, kurioje darbavosi du žmonės. Beveik valandą eilėje Svirno gatvėje stovėję pirkėjais apsimetę Vilniaus AVMI pareigūnai iš dviejų Lietuvos gyventojų nusipirko 250 litrų degalų po 2,20 Lt už litrą. Patikrinę patalpas pareigūnai rado 700 litrų dyzelino, 11 tuščių talpyklų ir degalų siurblį. Prieš pat pareigūnų nosį 600 litrų nelegalaus dyzelino įsigijęs klientas buvo sulaikytas netoliese. Nelegalių degalų prekyba užsiėmę „verslininkai“ degalus supirkdavo iš Rusijos ir Baltarusijos grįžusių vairuotojų ir jais prekiaudavo Vilniuje išnuomotame garaže įrengtoje nelegalioje degalinėje.
Muitinės kriminalistų nuomone, vėl pastebimos tendencijos, kai tranzitu per Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities vykstantys krovininiai automobiliai legaliai gabena pilnus bakus degalų, kurie, įvažiavus į Lietuvą, išsiurbiami ir parduodami su klastotais dokumentais arba be jų.
Atsigavo juodoji degalų rinka
VL pašnekinto švenčioniškio Donato nestebina išaugę nelegalios prekybos degalais mastai. Jo teigimu, praeitais metais ši banga buvo stipriai atslūgusi, nes degalų kainos Baltarusijoje ir Lietuvoje mažai kuo skyrėsi, todėl netgi pasienio gyventojams buvo nepelninga gabenti degalus. Donatas įsitikinęs, kad jei ir dabar Lietuvoje degalai kainuotų tiek, kiek pernai iki lemtingos gruodžio 31 dienos, kai visos šalies degalinės buvo sausakimšos transporto, niekas savo kailiu nerizikuotų. „Dabar žmonės tiesiog priversti pirkti degalus „taškuose“, nes toli gražu ne kiekvienas gali sau leisti pirkti Lietuvos degalinių kainomis. Juolab kad ir kainų skirtumas yra nemažas. Pavyzdžiui, 95 markės benzino nelegalioje prekyvietėje galiu įsigyti už 2,70 Lt, kai degalinėje jis kainuoja 3,36 Lt. Neperku tik todėl, kad automobilis per geras, bet jei važinėčiau prastesniu – pilčiausi nė nemąstęs“, – tikino pašnekovas.
Donatas sako gerai suprantantis ir baltarusiškų degalų vežėjus bei prekybininkus, kurie tiesiog nesudurdami galo su galu verčiasi kaip išmano: „Lietuvoje atlyginimai ir taip maži, o juos dar labiau tirpdo, todėl žmonės priversti kažko imtis, kad išgyventų. Prekiautojai nėra kokie nors nusikaltėliai, dauguma jų dirbantys žmonės. Tiesą sakant, užsiima tuo ir pedagogai, ir gaisrininkai, ir net tie patys pasieniečiai. Žinoma, ne visi. Be to, rajone niekas nėra suinteresuotas nelegalių prekiautojų išgaudyti, juk ir tie patys įstatymo sargai turi kaip nors išgyventi, todėl nevengia naudotis esamomis galimybėmis“, – pasakojo Švenčionių rajono gyventojas.
Donato žmona Vita teigia esanti įsitikinusi, kad netrukus nelegalių degalų pirkimas dar labiau paūmės. Anot jos, tam Švenčionių krašte daug įtakos turi metų laikas: „Netrukus prasidės darbymetis, žemdirbiai į laukus išvarys savo techniką. Esu tikra – niekas nepils legalaus ir brangaus dyzelino į traktorių bakus. Visi masiškai kreipsis į baltarusiškų degalų prekeivius, o šie visuomet turi pakankamai atsargų, kad aprūpintų kiekvieną klientą reikiamu kiekiu“, – pabrėžė Vita.
Statistika pokyčių nerodo
Lietuvos muitinės pareigūnai per pirmuosius tris šių metų mėnesius sulaikė neteisėtai gabenamų prekių už beveik 4 mln. 255 tūkst. litų. Vien kovo mėnesį nustatyti 294 atvejai, kai gabentos prekės buvo sulaikytos už pažeidimus. Tačiau lyginant šių ir 2008 metų suvestines, kontrabandos gabenimo tendencijos išlieka tos pačios.
Tą patį sako ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis: „Šių metų sulaikymų statistika rodo, kad, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, kontrabandos srautai neišaugo, o kai kuriose srityse netgi sumažėjo (pavyzdžiui, alkoholio). Kaip ir anksčiau, dažniausiai nelegaliai gabenamos cigaretės. Tai lemia pelningumas, nes rūkalai yra paklausiausia prekė. Be to, cigaretes ne tik paprasta realizuoti, bet ir lengva gabenti. Atšilus orams, jau prasidėjo bandymai jas plukdyti Nemunu“, – pasakojo specialistas.
Spirito upės pakeitė kryptį
Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos atstovas ryšiams su visuomene vyr. inspektorius Gediminas Kulikauskas VL minėjo, kad muitininkai jau pradeda fi ksuoti pokyčius nelegalaus alkoholio rinkoje.
„Ilgą laiką vyravo tendencija, kai iš Lenkijos į Lietuvą buvo vežami įvairūs skysčiai, savo sudėtyje turintys didelį etilo alkoholio kiekį, pagaminti Lenkijoje veikiančiose legaliose ar nelegaliose spirito gamyklose. Šis lenkiškas spiritas dėl ganėtinai liberalių denatūravimo formulių – mažo priemaišų kiekio – buvo gana nesunkiai išvalomas, net buitinėmis priemonėmis, todėl labai tinkamas nelegalių alkoholinių gėrimų gamybai. Lietuvai paprašius sugriežtinti formules, lenkai neseniai gerokai padidino priemaišų spirite kiekį. Toks spiritas tapo jau sunkiau išvalomas, todėl dabar lenkiškos kilmės pilstukas tapo žymiai nuodingesnis“, – teigė inspektorius.
Tačiau specialistas pastebi ir naują tendenciją – į Lietuvą iš Latvijos vis dažniau įvežami dideli kiekiai nelegalaus spirito, kuris jau išvalytas arba turi nedidelį priemaišų kiekį, taigi tinkamas pilstuko gamybai. Mažo miestelio Kaliningrado srities pasienyje – Smalininkų – seniūnas Saulius Jarutis sakė, kad ankstų kiekvienos dienos rytą anksčiau nuolat sutikdavo pravažiuojančias mašinas su išjungtomis šviesomis, nemažai jaunų žmonių, bemindžikuojančių, besidairančių. Tai – vadinamieji „šucheriai“, stebintys, ar nematyti pasieniečių, ir raportuojantys situaciją kontrabandą gabenantiems bendrams. Netoliese esančios Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas tikino, kad patys miestelio gyventojai baiminasi užsiimti tokiu verslu, nes puikiai žino, kad pasieniečių pajėgos dabar yra gerokai stipresnės nei anksčiau, be to, ir turima technika patobulėjusi. Tačiau abu pasienio gyvenviečių seniūnai pripažino, kad kontrabanda dar neįveikta. Didžiausias kontrabandos srautas, anot pašnekovų, tranzitu pro šiuos miestelius keliauja į apskrities ir rajono centrą – Tauragę bei Jurbarką ir Šiaulius, kur masiškai veikia nusikalstamos struktūros.
Sveikata rūpinasi geros tetos
Kaip VL pasakojo Tauragės gyventoja Laima, ji žino bent po kelis „taškus“, kur gali gauti visko, ko tik jai prireikia. Maža to, daugelį rusiškų gaminių lengvai galima rasti turguose, nes čia nuolat sukiojasi moteriškės, tik ir siūlančios įsigyti labai pigių cigarečių ar degtinės iš Rusijos. Laimos teigimu, kai kurios prekybininkės nesibaimina ir atvirai ant prekystalio savo prekių išsidėlioti, o bailesnės, vos užsiminus, ištrauks ko pageidaujate iš po prekystalio ar kažkur nubėgusios atneš ir paduos tiesiai į rankas.
„Juodoji rinka Tauragėje tiesiog klesti. Dar labiau nei kada nors anksčiau! Dabar atsirado daugiau jaunų prekiautojų, kurie netekę darbų tuo verčiasi, nes neturi kito pragyvenimo šaltinio. Taip pat ir daug ką tik į pensiją išėjusių žmonių susigundo nelegaliu būdu prisidurti prie pensijos. Tiesą pasakius, tauragiškiai jų nesmerkia, netgi atvirkščiai – džiaugiasi turėdami galimybę įsigyti kad ir paprasčiausių vaistų bent 50 ct pigiau. Dabar ir centas – pinigas“, – tvirtino Laima.
Jai pritarė ir švenčioniškė Vita, kuriai net niekur eiti nereikia norint gauti pigių medikamentų. Anot moters, jai viską atnešanti „gera teta“ tiesiai į darbovietę. Tiek Vita, tiek jos bendradarbės sakė visada labai laukiančios atvykstant prekiautojos su pilnais maišais vaistukų, kurie ne tik pigesni, bet dar ir rusiški, tokie, kokių jokioje Lietuvos vaistinėje nė su žiburiu nerasi.
„Tame pačiame darbe dirbu jau daugelį metų ir tvirtai galiu pasakyti, kad šiemet prekybininkė aplanko mus dažniau nei pernai – bent kartą per savaitę. Taigi mes galime ne tik nusipirkti, bet net ir užsisakyti reikiamų vaistų iš anksto, ir būti ramios, kad jie tikrai mus pasieks laiku. Be to, ši prekybininkė pati yra buvusi vaistininkė ir visuomet žino, ką pasiūlyti, patarti“, – džiaugėsi Vita.
Tikroji situacija – statistikos paraštėse
Prof. dr. Genovaitė Babachinaitė, M.Romerio universiteto Kriminologijos katedros vedėja:
Kontrabanda, kaip nusikaltimas, yra pačio didžiausio latentiškumo (slaptumo, red.), latentiškesnė netgi už vagystes. Todėl bet kokie pasienio ar muitinės tarnybų užregistruoti skaičiai negali parodyti tikrojo kontrabandos srautų gausėjimo ar silpnėjimo. Be to, kontrabandą įtakoja labai daug veiksnių, taip pat ir korupcijos lygis valstybėje. Kuo labiau šalyje auga korumpuotumo rodikliai (ir pačių pareigūnų), tuo mažiau kontrabandos atvejų yra išaiškinama. O tai, ką tarnybos užregistruoja savo suvestinėse, yra tik tikrosios padėties nago juodymas.
Virginija Mačėnaitė
