Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio kaimyninėse šalyse medžiotojams rekomenduota mažinti šernų bandas, ypač pasienio su Baltarusija ir Rusija zonose.
„Šiandien susirinkome 14 žmonių, prašau laikytis saugumo taisyklių, bokšteliai visiems yra nurodyti, medžiojama pagrinde šernus, jeigu bus galvijai, galima sumedžioti stirniną“, – į medžiotojus kreipėsi Juozas Čepulinskas, Varėnos rajono Dubičių medžiotojų būrelio vadovas.
Tačiau kai dienomis tvyro karščiai sumedžioti šerną, pasak medžiotojų, laimės dalykas. Šie įprastai gulinėja Lietuvos-Baltarusijos pasienio pelkėse, kur drėgna, ar ganosi kukurūzuose Baltarusijos pusėje ir į pamiškes neišeina tris–keturias paras.
Todėl ir medžiotojai iš pasienio grįžo be laimikio. Tuo metu Baltarusijos pusėje, kur nustatyti du afrikinio kiaulių maro židiniai, kasdien sumedžiojama apie pusantro tūkstančio šernų.
„Jie labai daug sėja kukurūzų, tai iš mūsų dalis šernų pasitraukia į jų plotus, bet kada rudenį jie nupjauna kukurūzus, tai žiemai jų pas mus prisirenka sočiai“, – teigė J. Čepulinskas.
Dubičių būrelio medžiotojai, Aplinkos ministerijai dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės paraginus mažinti šernų bandas, jau sumedžiojo 32 šernus, o iš viso Varėnos rajono medžiotojai – 80. Šernių ,nors tai ir leidžiama, dzūkai kol kas nemedžioja.
Pasak veterinarijos specialistų, rizika afrikiniam kiaulių marui plisti pasienyje yra labai didelė ir šernai gali užkrėsti ūkiuose laikomas kiaules.
„Jie migruoja per sieną ir gali pernešti ligos sukėlėją, užkrėsti ir lietuviškus šernus, todėl reikia suaktyvinti jų medžioklę, o sumedžiotus pilnai ištirti, kad susižinotume ar Lietuvoje jau yra užkrato“, – teigė D. Jonauskas, Varėnos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.
Aplinkos ministerija prašo ir miške besilankančių žmonių pastebėjus neadekvačiai besielgiančius šernus pranešti aplinkosaugininkams arba veterinarams.
