Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 249,7 atvejo.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 197 tūkst. 343 žmonių.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 183 tūkst. 324 žmonės, deklaruota – 136 tūkst. 212 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 7262 žmonės, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 54 tūkst. 374.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3234 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 6308 mirtys.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze penktadienį iš viso paskiepyta 162 tūkst. 148 žmonės, abiem dozėmis – 72 tūkst. 811 žmonės.
Praėjusią parą šalyje atlikti 7363 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 mln. 82 tūkst. 778.
Be to, per parą atlikta 615 antigeno tyrimų. Iš viso jų atlikta 31 tūkst. 475.
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 8 procentus.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 827 COVID-19 pacientai
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 827 COVID-19 pacientai, 80 iš jų – reanimacijoje, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 760 ligonių, 43 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 92 žmonės.
Dėl koronaviruso šiuo metu nedirba 13 gydytojų ir 49 slaugytojai, izoliacijoje jų yra atitinkamai dešimt ir 19.
Keičiasi reikalavimai dėl kaukių dėvėjimo ir gyventojų judėjimo
Nuo ketvirtadienio, vasario 25 dienos, įsigalioja su kaukėmis ir gyventojų judėjimu susiję karantino pakeitimai. Nuo šiandienos gyventojams atvirose erdvėse neprivalomos apsauginės kaukės, jei aplink nėra žmonių. Taip pat gyventojai gali laisvai judėti tarp visų žiedinių savivaldybių.
Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos 24 val.
Nuo šiol bus galima nedėvėti kaukių atvirose vietose, kai išlaikomas bent dviejų metrų atstumas tarp asmenų, išskyrus šeimos narius. Kaukių dėvėjimo uždarose vietose reikalavimai nesikeičia.
Taip pat judėjimo ribojimas pratęstas iki kovo 15 dienos imtinai. Tačiau gyventojams leidžiama judėti tarp žiedinių savivaldybių – kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių.
„Sprendimas dėl judėjimo tarp savivaldybių buvo modifikuotas. Numatyta, kad bendras apribojimas galios iki kovo vidurio. Nuo rytojaus negalios apribojimai keliauti tarp žiedo ir žiedo viduryje esančių savivaldybių. Visų, ne tik mažųjų“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Policija iki kovo vidurio riboja asmenų judėjimą tarp savivaldybių. Tiesa, numatomos kelios išimtys. Tarp jų – kai vykstama į tarptautinius keleivių maršrutus aptarnaujančius oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties.
Taip pat nedraudžiama keliauti atlikti darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, dėl sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykti į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę neišvengiamai būtina.
Ribojimas netaikomas ir asmenims, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto.
Taip pat iš vienos savivaldybės į kitą leidžiama judėti vieno „socialinio burbulo“ nariams. Tai reiškia, kad dvi šeimos arba du namų ūkiai gali bendrauti, jei viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo (kartu su nepilnamečiais vaikais) arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.
