Šią savaitę Vilniaus ir Klaipėdos teismuose buvo narpliojamos Lietuvą 1990-aisiais sukrėtusios užsakytos žmogžudystės. Tarp užsakovų minimi ne tik Daktarų gvardijos veikėjai, bet ir su senosios kartos kauniečių mafijos veikėjais ryšius palaikęs Palangos verslininkas Gediminas Jacka.
Savaitės pradžioje Vilniaus apygardos teisme anų laikų šešėlinio pasaulio veikėjų G. Jackos ir Jono Bielskio byloje baigiamąją kalbą pradėjęs sakyti Generalinės prokuratūros prokuroras Aleksandras Kazakovas tiesiai rėžė, kad iš surinktų duomenų susidaro įspūdis, jog apie tai, kad telšiškio Hilarijaus Sasnausko nužudymą užsakė G. Jacka, 1993 metais buvo plačiai diskutuojama visame Telšių regione.
Taip pat teismų karuselėje besisukančios aktorės Eglės Jackaitės tėvas garsus pajūrio nekilnojamojo turto magnatas G. Jacka yra kaltinamas užsakęs savo pažįstamo H. Sasnausko, pravarde Lerukas, nužudymą vieno Telšiuose esančio namo kieme.
Kitų metų sausio 22-ąją sukaks 19 metų, kai buvo įvykdytas šis didelį atgarsį Lietuvoje turėjęs nusikaltimas. Tąsyk automobiliu VAZ-2109 iš darbo valiutos keitykloje sugrįžusį vyriškį jam priklausančiose valdose pakirto žudiko šūviai.
Atvėrė prokurorų užkulisius
Jau beveik trečius metus Vilniaus apygardos teisme narpliojamoje senų nusikaltimų byloje beveik niekas neliudijo prieš G. Jacką. Tačiau pernai spalį legendinės Kauno mafijos „klasikas“ J. Bielskis atvirai pareiškė, kad 1993-iųjų pradžioje, kai Lietuvoje aidėjo masiniai tarpusavyje besivaidijančių banditų susišaudymai ir sprogimai, G. Jacka aiškiai leido suprasti, kad nori nužudyti H. Sasnauską. Anot teisme liudijusio J. Bielskio, jam „etatiniu“ samdomu žudiku laikytas šiaulietis Saulius Skėris yra prasitaręs, „kad H. Sasnauską jis nužudė su vienu „bachūriuku“. Bet kuris iš jų paleido mirtiną šūvį, S. Skėris nesakė“.
Nors S. Skėris buvo sukaupęs nemažą ginklų arsenalą, H. Sasnauską kažkodėl buvo nusprendęs nužudyti medžiokliniu šautuvu. Apie tai S. Skėris nieko negalėtų papasakoti, nes 2009-ųjų rugpjūtį sunkiai sirgdamas mirė kalėjimo ligoninėje.
Manoma, kad H. Sasnauskas krito už išdavystę. Jis dar 1983-aisiais kreipėsi į teisėsaugą ir išdavė G. Jacką, todėl tais pačiais metais Mažeikių rajono teismas G. Jacką pripažino kaltu ir nuteisė laisvės atėmimo bausme dėl kurstymo duoti kyšį.
Prokuroro A. Kazakovo teigimu, tyrimas dėl H. Sasnausko nužymo tuomet dirbusių Telšių prokurorų buvo akivaizdžiai vilkinamas, o galiausiai 1996 metais išvis nutrauktas. Manoma, kad šį tyrimą tyliai numarino pareigūnai, kurie anuomet palaikė glaudžius ryšius su G. Jackos aplinkos žmonėmis.
Bandė dangstyti praeities dėmes
Ilgus metus prieš G. Jacką bijojo liudyti kai kurie nukentėjusiųjų žmonių artimieji. Daugelis jų prasitarė, kad baiminosi galimo susidorojimo.
Įdomiausia, kad neretai šiame teismo procese pagarsintą G. Jackos kriminalinę praeitį vengdavo aprašyti net kelių pagrindinių žiniasklaidos priemonių atstovai.
Šių eilučių autoriui ir keliems interneto portalų bei spaudos leidinių žurnalistams teko sulaukti G. Jackos skundų, kuriuose buvo grasinama patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Buvo prašoma nedelsiant paneigti kai kuriuos, jo teigimu, „garbę ir orumą žeminančius šmeižikiškus faktus“.
Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras A. Kazakovas „Akistatai" prasitarė, kad jis pats ne kartą buvo skundžiamas G. Jackos ir jam teko ne vieną valandą paskirti susirašinėjimui su G. Jacka. Tas susirašinėjimas sukauptas net 15 bylos tomų.
Pagarsinti sunkūs kaltinimai
G. Jacka kaltinamas ir keletu kitų itin sunkių nusikaltimų – vieno pajūrio architekto užpuolimo užsakymu, savivaldžiavimu prieš vieną moterį, dviejų asmenų pagrobimu ir sukčiavimu dalyvaujant 2010 metų gruodį mirusio buvusio Vilniaus bankininko Vladimiro Naidūno Tyzenhauzų gatvėje esančio namo nuosavybės teisių perdavimo istorijoje.
V. Naidūnas kaltino G. Jacką apgaulės būdu užvaldžius namą prestižinėje sostinės vietoje ir buvo pateikęs beveik 3,5 mln. litų ieškinį. Šaltinių teigimu, V. Naidūno artimieji po jo mirties teisme nepasirodė ir vis dar nepateikė jokių pretenzijų dėl velionio pareikšto milijoninio ieškinio. Manoma, kad taip jie elgiasi dėl to, kadangi lig šiol nėra sutvarkyti visi buvusiam bankininkui priklaususio turto paveldėjimo klausimai.
Apkaltino H. Daktarą
Gana atvirai apie savo tėvo, kitados garsaus Kauno mafijos veikėjo Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, nužudymą šią savaitę kitoje Daktarų gaujos rezonansinėje byloje prabilo ir jo duktė iš pirmosios santuokos Raminta Zuozienė.
„Kai 1993 metų Kalėdų pirmą dieną dingo be žinios mano tėtis, man buvo 16 metų. Aš su tėčiu labai gerai sutariau, mus siejo stiprus ryšis. Tėtis mane labai mylėjo ir jei būtų gyvas, tikrai man bandytų duoti kokią nors žinią. Aš esu įsitikinusi, kad jis yra nužudytas, kadangi man yra žinomos jo dingimo aplinkybės“, – Klaipėdos apygardos teisme kalbėjo Mongolo duktė.
Beje, analogiškus parodymus R. Zuozienė pateikė ir bylos tyrėjų grupei pirmos apklausos metu.
R. Zuozienė teigė turinti duomenų, kad su jos tėvo mirtimi gali būti susijęs Daktarų gaujos lyderiu laikytas Henrikas Daktaras. Ji pripažino, kad H. Daktaras jai yra tolimas giminaitis, tačiau jie nepalaiko jokių kontaktų.
„Tėčio dingimo aplinkybes papasakojo vienas jo draugų – Vytas Narkevičius, pravarde Naras, kuris neseniai pasikorė. Po tėčio dingimo Naras buvo atvažiavęs pas mus su mama į namus ir pasakė, kad 1993-iųjų Kalėdų vakarą jis buvo užėjęs į Žagarės gatvėje esantį namą, kuriame nuo kitų Daktarų gaujos vyrų slapstėsi tėtis. Tą vakarą į minėtą namą atvyko H. Daktaras, Goga (Egidijus Abarius), Luras (Alvydas Viktoras Laurinavičius), Rimvis (Rimvidas Žilinskas), Popas (Iliodoras Popovas) ir Siauras (Vidmantas Siaurusevičius). Taigi jiems atvykus Naras pasislėpė virtuvėje už spintos, tačiau jo nepastebėjo. Jis girdėjo, kaip jie kažką šnekėjo, ginčijosi, o galiausiai išsivežė mano tėvą“, – prisiminė moteris.
Liudyti į teismą iškviesta R. Ganusausko duktė pasakojo, kad praėjus kuriam laikui H. Daktaras jos motinai Daliai Ganusauskienei liepė perrašyti butą, tad moteris įsitikinusi, kad jis ne tik perėmė šeimos turtą, bet ir su draugais nužudė jos tėvą.
„1993 metų pabaigoje mano tėvo name Panerių gatvėje 79 jau buvo įsikūrę buveinę jauni Daktarų gaujos „torpedos“. Aš tuos vaikinus, lėbaujančius mano tėvo name, pati mačiau“, – prisimindama 18 metų senumo įvykius teisme kalbėjo R. Zuozienė.
Šeimą slegia nepritekliai
H. Daktaro paklausta, ar tarp jo ir R. Ganusausko galėję būti nesutarimų, R. Zuozienė ryžtingu balsu atsikirto: „Kai mes su broliu buvome maži, tu sudaužei mamos mašinos langą. Ką, tu neatsimeni? Jei ne, tada mes neturime daugiau apie ką kalbėti“.
Praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje pasakiškais turtais Kaune garsėjusio R. Ganusausko vaikai šiandien gyvena tyliai ir kukliai. R. Zuozienė dirba nedidelėje bendrovėje. Jos motina taip pat sunkiai verčiasi, tad ji su broliu pateikė 200 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Ateinančių metų sausį Daktarų teismo posėdyje liudys ir antroji Mongolo žmona Loreta Ganusauskienė, kuri pastaraisiais metais gyvena viename Italijos mieste.
TIK FAKTAI
V. Naidūnas plačiai pagarsėjo 1994 metais, kai bankrutavo jo vadovaujamas bankas „Ekspres“. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl 5 milijonų litų pasisavinimo, pasikėsinimo sukčiauti stambiu mastu, dokumentų klastojimo. Ši byla buvo nutraukta dėl senaties.
V. Naidūnas pagarsėjo ginčais su G. Jacka dėl Tyzenhauzų gatvėje esančio namo, kuriame jis gyveno daugiau kaip 15 metų.
2000-ųjų birželį Vilniuje į V. Naidūną buvo pasikėsinta – nežinomi asmenys šovė į jį iš granatsvaidžio „Mucha“. Laimingo atsitktinumo dėka V. Naidūnas nukentėjo nestipriai. Šis nusikaltimas iki šiol nėra ištirtas.
Sovietiniais laikais G. Jacka yra kalėjęs net tris kartus. Pirmąsyk jis buvo nuteistas už pasipriešinimą milicijai per muštynes. 1979 metais buvo nuteistas dėl išprievartavimo. Pirma laiko paleistas, vėl pateko už grotų 1983 metais, kai, anot jo, buvo įskųstas H. Sasnausko dėl kurstymo duoti kyšį teisėsaugos pareigūnams.
R. Ganusauskas kartu su H. Daktaru nuo sovietinių laikų apiplėšinėjo turtingus žmones, reketavo namudininkus. Nusikaltimų iniciatorius buvo R. Ganusauskas, o vykdytojams vadovavo H. Daktaras.
Nepriklausomybės metais R. Ganusauskas ir jo brolis Deividas kartu su kitais Daktarų gaujos vyrais ėmė reketuoti stambiausius Kauno verslininkus, įmones, privačias bendroves, aktyviai dalyvavo privatizuojant Lietuvos įmones. D. Ganusauskas visada likdavo brolio šešėlyje.
Po 6 metus trukusių bergždžių paieškų 1999 metų liepos 10 dieną R. Ganusauskas pripažintas mirusiu.
Versijų, kodėl R. Ganusauskas buvo išviliotas ir nužudytas saviškių, būta pačių įvairiausių. „Įtikinamiausia, kad jis ypač kliudė H. Daktarui, nes turėjo didelę įtaką, autoritetą, buvo apsukrus, protingas. Pirmais nepriklausomybės metais R. Ganusauskas padėjo perimti stambias įmones, aktyviai dalyvavo privatizacijoje, o H. Daktaras sugebėjo vadovauti tik smurtinius veiksmus naudojusiems jaunuoliams“, – kalbėjo senus Daktarų nusikaltimus atskleidę Kriminalinės policijos biuro tyrėjai.
R. Ganusausko duktė R. Zuozienė dėl tėvo nužudymo dar kartą apkaltino savo tolimą giminaitį H. Daktarą (nuotr. Akistata)
