Biržų rajono savivaldybė priversta prašyti senelių ir neįgaliųjų susimokėti už priežiūrą namuose arba verstis be socialinių darbuotojų pagalbos.
Ligotiems Biržų rajono senukams, kuriuos jų namuose aplankydavo, pamaitindavo, apskalbdavo ir net nuveždavo pas gydytojus socialiniai darbuotojai, nuo šiol primygtinai siūloma arba susimokėti 9 litus už pagalbą, arba išsiversti be jos. Tokio reikalavimo, kurį senukai vadina reketu, imtasi dėl to, kad Biržų savivaldybės socialinių paslaugų centras nebegauna lėšų, reikalingų socialinei priežiūrai namuose.
Šiuo metu 33 Biržų rajono Socialinės priežiūros centro darbuotojos skuba į 130 senukų ar neįgaliųjų namus, ten juos maitina, prausia, valo jų namus, kūrena krosnis bei atlieka daugybę kitų buities darbų. Biržų rajono savivaldybė, privalanti sumokėti už visus šiuos darbus, pastaruoju metu nebeišgali to padaryti - jos skola Socialinių paslaugų centrui už senelių priežiūrą namuose išaugo iki 170 tūkst. litų.
"Esame priversti prašyti senukų ar jų artimųjų, kad padėtų mums išgyventi. Su seneliais tariamasi, gal jie galėtų atsisakyti kai kurių paslaugų, taip pat užsimenama, gal jie galėtų susimokėti už vieną ar kitą patarnavimą. Bandoma tartis ir su jų vaikais", - LŽ pasakojo Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Eugenija Prokopavičienė.
E.Prokopavičienės teigimu, prieš trejus metus priimtas Socialinių paslaugų įstatymas numato, kad lankomosios priežiūros paslaugas gali gauti kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo to, ar jis turi artimųjų. Mokėti už priežiūrą privalo tik gaunantieji nemažas pensijas. Įstatymas numato, kad atsiskaičius už namuose teikiamas socialinių darbuotojų paslaugas, senukui turi likti 1050 litų per mėnesį. Todėl, anot E.Prokopavičienės, iki šiol tik labai nedidelė dalis senukų mokėjo už šią pagalbą.
"Mano nuomone, mūsų valstybė paskubėjo priimti Socialinių paslaugų įstatymą, kuris prilygsta vadinamųjų gerovės šalių įstatymams. Deja, mūsų krašte nesurenkama tiek mokesčių, kad galėtume nemokamai patarnauti senukams. Todėl Biržuose nutarta ieškoti išeities, kad ir toliau būtų galima prižiūrėti šiuos žmones", - sakė E.Prokopavičienė.
Vedėja pasakojo, kad nemažai socialinių darbuotojų lankomų senukų turi vaikų, todėl bandoma prašyti, kad šie padėtų prižiūrėti tėvus arba padengtų nors dalį priežiūros išlaidų. Taip pat klausinėjama ir senelių, kuo jie patys galėtų prisidėti prie savo gerovės. "Nemažai žmonių supranta sunkią savivaldybės padėtį. Tiesa, yra ir tokių, kuriuos pasiūlymas įskaudina", - pažymėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja.
Daiva BARONIENĖ
