Prieš 400 metų Panemunės (Vytėnų) pilį pastačiusį miško pirklį vengrą Jonušą Eperješą traukė įspūdingi vaizdai į Nemuną. Didikų manija užsikrėtė ir Skirsnemunės seniūnas Vladas Vainauskis. Skirtumas tas, kad didikas žemes pirko iš didikų, o seniūnas - iš senučių.
“Gelbėkit, Skirsnemunės seniūnas V.Vainauskis išsipirkinėja Vytėnus ir patyliukais statyboms valstybės saugomose teritorijose rengiasi", - toks pagalbos šauksmas atskriejo iš Jurbarko r. Pilies I kaimo. Statyti prisipirktuose sklypuose kol kas seniūnui neleidžia įstatymai. Bet, kaip žmonės sako, gudrumu apeiti galima viską, ne tik saugotojai, bet ir šuo nesulos. Vieną dieną tik pamatysi, kad atsirado vagonėlis, o paskui ir pilaitė bedygstanti.
Matavo senutei, pamatavo sau
Vienoje iš tokių vietų netoli Vytėnų prieplaukos V.Vainauskis prieš trejus metus pensininkei Onai Veiberienei padėjo atkeldinti žemę iš kitos seniūnijos, atvežė matininkę. Nesunku nuspėti, iš kur tas paslaugumas. Sklypas jau priklauso seniūnui. Ne tik šis vienas, o dar trys. Du Pilies II ir vienas šalia esančiame Sliekiškių kaime. Paklausti, kiek senutė gavo pinigų už savo per keturias vietas išdalytą trihektarį, perkeltą iš Raudonės seniūnijos Pupkaimio kaimo, deja, nebeįmanoma. Sulaukusi 85 metų senutė užpernai pasimirė, o jos sūnus Juozas Pažereckas tvirtina apie jokius pinigus ir motinos žemes nieko negirdėjęs. “Motina turėjo devynis hektarus žemės Pupkaimyje, bet už tą žemę ji pasiėmė kompensaciją, apie kokį sklypą Pilies I kaime kalbate, jokio sklypo aš nemačiau, nepardavinėjau, neprašiau, kad matuotų", - stebėjosi paveldėtojas. Sūnus turbūt ne viską žinojo. Jo motina O.Veiberienė kompensaciją 1999 m. pasiėmė tik už šešis turėtus hektarus, o kiti trys hektarai žemės 2007 m. jai buvo perkelti į Skirsnemunės seniūniją, į patį jos centrą.
Pasivertęs ant žemės žmogaus neišklausi, nežino, tai nežino, bet 2007 m. kovo mėnesį atšlaitėje priešais Nemuną vedžiojantį matininkę seniūną matė ne vienas kaimo gyventojas. “Na, taip, aš parvežiau Kauno žemėtvarkos instituto žemėtvarkininkę Nijolę Klimienę į Pilies kaimą pamatuoti Onai Veiberienei žemę. Manęs tos moteriškės sūnus Juozas Pažereckas paprašė. Jis laiko neturėjo, nes tuo metu gyveno ir dirbo Jurbarke. Daug kas patys vežasi matininkus. Tą pareigą atlikau kaip seniūnas, iš to naudos ir pelno neturėjau", - aiškinosi Jurbarko savivaldybės administracijai V.Vainauskis.
Vertę kelia Nemunas
Žemės kaina tokiose vietose, kaip ši, yra didelė. Po 2 tūkst. litų už vieną arą galima uždirbti. Atmatuota 24 arai, bet aplink erdvės kiek tik nori. Visi patogumai, kelias Kaunas-Jurbarkas visai šalia, vaizdas į Nemuną, prieplauka už keliolikos metrų. Kiekvienas tokioje vietoje sklypą nusipirktų.
“Aš už ačiū nieko negaunu. Nusipirkau aš tuos sklypus iš amžinatilsį Veiberienės. Galiu pasakyti, kiek sumokėjau. Apie 2,7 tūkst. už visus tris hektarus. Pas mus žemė nėra brangi, jeigu būčiau pirkęs šiemet, net ir sutaupęs būčiau, žemės kaina krito", - aiškino V.Vainauskis. Seniūnas nesigynė Panemunių regioniniame parke turintis ir daugiau sklypų. “Nežinau kiek, neskaičiavau. Turiu 20 arų sklypą, 30 arų, 40 arų, yra ir vieno hektaro, ir dviejų hektarų sklypai. Iš viso turiu nusipirkęs 15 hektarų žemės. Aš juk esu žemdirbys", - aiškino seniūnas. Vietiniai gyventojai stebisi, kaip seniūnui pavyksta sužinoti, kas ir kokį gabaliuką žemės nori persikelti, kas parduoti. “Seniūną domina ne kokie sklypai pelkėse, o su reginiu į vaizdingas Nemuno apylinkes", - rodė žmonės. Vieną tokių sklypų V.Vainauskis nusipirko Kaniūkų kaime iš senyvos pensininkės Onos Kaziukaitienės. Nuo dviejų hektarų sklypo atšlaitės atsiveriantis vaizdas į Nemuno kilpą kaip iš atviruko. “Net seilė tįsta, lyg kokios Alpės. Statykis namą ir grožėkis", - kalba pavyduoliai.
Seniūnas nekaltas
V.Vainauskio nusipirkta žemė yra žemės ūkio paskirties, statybos iš esmės neleidžiamos, bet ir žemdirbystės plėtojimas maždaug 40 proc. nuolydžio atšlaitėje kelia abejonių. Kas čia gali augti žvyre, sovietmečiu čia žvyrą kasdavo. Praėjusią vasarą elektros oro linija, nutiesta apšvietimui į greta seniūno įsigyto sklypo nuo seno gyvenančių žmonių kiemą, iki seniūno sklypo buvo atitempti dar du laidai.
Kaimo žmonės tvirtina, kad seniūnas ne tik elektrą patyliukais į naująjį sklypą “susiorganizavo", bet ir vandentiekį šią vasarą ketino atsivesti. Pasinaudodamas proga, kad netranšėjiniu būdu pro pat jo sklypą šią vasarą tiesiamas interneto kabelis.
Kilo įtarimų, kad ir vandentiekis buvo pradėtas kloti. Kai žmonės vėjus pakėlė, seniūno užklausė, kas remontuos keliuką po vandentiekio tiesimo, beregint dingusios ir gairelės su užrašu “Įgilinti. Vandentiekis". Vieną tokią gairelę žmonės spėjo pasiimti sau kaip įrodymą. Ir mums ją parodė.
Mistika
“Na, jau nuvažiavo jis čia tris kilometrus pro šalį. Nieko aš neprašiau. Jokio vandentiekio. Klauskit tų vyrų, kur interneto kabelį klojo, jie išsiėmė visus dokumentus seniūnijoje, viską tvarkingai padarė. Apie kokią jėgos liniją kalbama? Iš kur aš tiek pinigų gausiu ją nusitempti?" - gynėsi seniūnas.
Kas ir kieno užsakymu dar du laidus iš Pilies I kaimo iki šlaito atitempė, nepavyko išsiaiškinti nė su elektrikais. “2009 m. birželio mėnesį minėtoje vietoje nebuvo tiesiama jokia nauja linija. Minėtu metu buvo vykdomi tik techninės priežiūros darbai. t.y. trasos valymas, atvadų keitimas ir t.t.", - “Respubliką" informavo bendrovės atstovė Giedrė Vinickienė.
Rūta BAŠKYTĖ, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė:
Saugomose teritorijose - nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose - iki 1997 metų žemę galėjo susigrąžinti tik jų teritorijoje bei kaimuose, besiribojančiose su regioniniu parku, gyvenantys piliečiai. Pakeitus Piliečių teisės į nuosavybę atkūrimo įstatymą buvo leista ir regioniniuose parkuose atsikurti nuosavybę, ir to rajono, kuriame yra regioninis ir nacionalinis parkas, gyventojams. Ši nuostata buvo panaikinta 2001 m., sugrįžta prie pirmosios ją netgi labiau sukonkretinant. Susigrąžinti nuosavybę buvo leidžiama tik čia gyvenantiems ir turintiems nekilnojamojo turto. Ar galima leisti statyti žemės ūkio paskirties žemėje, priklauso nuo to, ar ten yra buvusi sodyba ir ar tai numatyta regioninio parko planavimo dokumentuose - regioninio parko tvarkymo plane arba bendrajame plane.
Jurbarko rajono Pilies I kaimas yra pilies kraštovaizdžio draustinis ir rekreacinio prioriteto zona. Liepos mėnesį ten yra nutiestas interneto kabelis Jurbarko rajonui, jis yra nutiestas pro sklypą, daugiau jokių darbų, jokių ketinimų nėra ir negali būti, niekas net ir nesikreipė dėl jų.
Dalia BYČIENĖ
