Nuo kelis litus kainuojančių medicininių aparatų iki ūkininkams dar tinkamų traktorių – aukcionus rengiančios savivaldybės sendaikčių turgui nusileidžia nebent kainomis. Tačiau panorusi sūnaus rašomąjį stalą atnaujinti rajono Savivaldybės parduodamais stalčiais panevėžietė Vilija teigia įsitikinusi, kad valdininkų luomui nepriklausančiam žmogui pigios prekės tėra miražas. Porą dienų veltui mynusi Savivaldybės slenksčius moteris liko nusivylusi ir valdininkais, ir jų organizuojamais aukcionais.
Liko be stalčių
Noras pigiai atnaujinti baldus Vilijai kainavo ne pinigų, o nervų. Radusi rajono Savivaldybės skelbimą apie rengiamą aukcioną, panevėžietė nė nepagalvojo, kad elementarus pageidavimas apžiūrėti parduodamą prekę galėtų sukelti tiek keblumų.
Skelbime nurodytą dieną atvykusi į Savivaldybę Vilija pasakoja buvusi siuntinėjama nuo vieno valdininko pas kitą, tačiau taip ir liko nieko nepešusi.
„Savivaldybės budėtojas nurodė kreiptis į Ūkio dalies vedėją, šioji – į kitą valdininką – Algį Dziką. Suradome ir jo kabinetą, bet pasirodė, kad išvykęs. Kai jam paskambinome, šis labai įsižeidė, kad trukdom, esą nieko nežino apie aukcioną, buvo be galo piktas ir vėl liepė kreiptis į Ūkio dalies vedėją. Ją tik į darbo pabaigą pavyko surasti. Pareiškė, kad stalčių apžiūrėti važiuotume į Velžio seniūniją, dar pašaipiai tarstelėjo, kad ir spintų ten yra. Nebevažiavom, nes supratom, kad niekas mūsų tame aukcione nelaukia, jei tiek rūpesčių kyla vien dėl trijų stalčių“, – pasakojo Vilija.
Moteriai peršasi vienintelė išvada: įsigyti Savivaldybės išparduodamo turto – ne eilinio žmogaus nosiai.
„Pasijutau kaip balta varna, moterytė iš gatvės. Turbūt Savivaldybėje nė nesitikėjo, kad kas nors kreipsis. Labai skaudu, kad valdininkai sau leidžia šitaip elgtis“, – kalbėjo Vilija.
Pirkėjai neplūsta
Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys tvirtino esąs įsitikinęs, kad nesusikalbėjimas su pirkėja tebuvo nesusipratimas.
„Nė vienais metais nėra buvę, kad Savivaldybės aukcionuose ką nors pirktų mūsų darbuotojai. Nors jie taip pat turi tokią teisę, bet nemanau, kad tam ryžtųsi. Nesitiki, kad su interesante šitaip galėjo būti pasielgta. A.Dzikas apskritai yra labai ramus žmogus ir net neįsivaizduoju, kad jis galėtų ką apšaukti“, – direktorius neigė įtarimus valdininkų klasta.
Tačiau V.Žiurlys pripažino, kad Savivaldybės aukcionai nė iš tolo neprimena pirkėjų rimtų varžytuvių dėl pageidaujamos prekės.
Šiuo metu Savivaldybės ketinamais parduoti rašomaisiais stalais, stalčiais, spausdintuvais ir net trimis automobiliais kol kas domėjosi tik pora pirkėjų.
Pernai Savivaldybės organizuotuose keturiuose aukcionuose iš viso dalyvavo tik penki žmonės.
„Parduodami daiktai nėra idealūs – aptriušę, netvarkingi, morališkai pasenę. Kai skelbimą perskaito, gal ir atrodo, kad ten kažin kas, bet kai realiai pamato, pirkti ir nebenori. Parduodamas turtas praktiškai nulinės vertės, niekam nebetinkamas“, – menko susidomėjimo priežastis įžvelgė V.Žiurlys.
Anot jo, Savivaldybė kaip tik suinteresuota parduoti kuo daugiau menkaverčio turto, mat likusį privalo išgabenti į sąvartyną ir dargi už tai pati sumokėti.
Pardavė net medicininį aparatą
Didžiausio pirkėjų susidomėjimo Savivaldybės parduodamas turtas sulaukė prieš porą metų. Tuomet aukcione užsiregistravo 62 dalyviai.
„Iš visos šalies tada buvo privažiavę norinčiųjų tris mūsų parduodamus traktorius nusipirkti. Tada ir buvusi mero „Audi 80“ už 3000 litų parduoda – kaina trigubai pakilo, palyginti su pradine“, – prisiminė V.Žiurlys.
Išskirtiniu 2006-ųjų aukcioną vadina ir Savivaldybės aukcionų organizavimo komisijos pirmininkas Algis Dzikas.
Tuomet Savivaldybei pavyko surasti pirkėjų ne tik traktoriams, sunkvežimiams ar buldozeriui, bet netgi ir medicininiam stetofonendoskopui, skirtam klausytis vidaus organų. Už šį prietaisą prašę lito aukciono organizatoriai pardavė už 2 Lt.
