Iki šių metų aukso laikmetį išgyvenę verslininkai dabar koneveikia narystę Šengeno erdvėje. Dėl sausyje įsigaliojusių griežtesnių reikalavimų nebesulaukiama pirklių antplūdžio iš Kazachijos, Uzbekijos, Tadžikijos bei dar kelių Rytų valstybių. Prekyba naudotomis mašinomis nuo pernai smuko apie 50 proc. ir laukia dar blogesni laikai - rašo laikraštis “Gimtasis Rokiškis”.
Kaltas ne vien Šengenas
Šengeno erdvės reikalavimai sudavė stiprų kirtį prekiautojams naudotais automobiliais. Apie 80 proc. iš Vakarų atgabentų mašinų iki šių metų iškeliaudavo į Kazachiją, Uzbekiją, Tadžikiją, Rusiją bei dar kelias Rytų valstybes.
Lietuvai tapus Šengeno erdvės nare, nuo sausio iš šalies mašinų turgaviečių šie pirkliai beveik išgaravo dėl brangesnių ir ilgiau tvarkomų vizų. Mūsų verslininkai koneveikia narystę Šengeno erdvėje ir teigia, kad dabar prekyba naudotais automobiliais nuo pernai yra smukusi mažiausiai per pusę. Ateitis prognozuojama dar prastesnė.
Rokiškyje registruotos “Aragvos” bendrovės savininkas Gintaras Dragūnas, vienas iš ilgiausiai užsiimančių naudotų automobilių verslu rajone sakė, jog tokio sunkaus laikmečio nėra buvę. Kadangi turguose nebeliko pagrindinių naudotų automobilių pirklių, parduodamų mašinų skaičius sudaro tik apie trečdalį praėjusių metų lygio.
Anot jo, plačiais verslo mostais garsėjęs Utenos turgus apmiręs, šiek tiek geresnė situacija Kaune, Marijampolėje. “Dabar per mėnesį parduodame vos kelias mašinas. Perka estai, latviai ir lietuviai, bet pasiūla smarkiai viršija paklausą”, - teigė verslininkas.
“Raidatvos” bendrovės vadovas Raimundas Gasiūnas antrino, kad dabar šiam verslui ypač prastas laikotarpis.
Jų kolega Audrius Šeinauskas prognozavo labai liūdnas naudotų mašinų prekybos verslo perspektyvas. Jo teigimu, vietos rinka per maža, kad būtų galima tikėtis pakilimo. “Daugiausia automobilių pirkdavo kazachai. Dabar jų– vos vienas kitas”, - sakė pašnekovas.
Verslininko manymu, dėl pirklių iš Kazachijos sumažėjimo kalta ne vien Šengeno erdvė, dėl kurios kazachams brango vizos į mūsų valstybę bei ilgiau trunka jų išdavimo procedūros. Kitos svarbios šio verslo smukimo priežastys – kritęs dolerio kursas, brangstantis pragyvenimas, ypač degalai.
Anksčiau kazachai masiškai traukinių vagonais iš Lietuvos gabendavo naudotus automobilius, o dabar mūsų turguose jie itin reti svečiai. Tą patvirtino Utenos bendrovės “Riedvė”, turinčios mašinų turgų, vadovas Rolandas Grižas.
Praėjusį sekmadienį, pagrindinę mašinų turgaus dieną, turgavietėje apsilankė tik 5 kazachai, kai pernai jų skaičiuota dešimtimis. Pagrindinę turgaus dieną dabar parduodama iki 50 automobilių, kai anksčiau per dieną jų iškeliaudavo į Rytus šimtais.
A.Šeinauskas sakė, jog dabar jie patys autovežiais gabena kazachams automobilius, tačiau dėl to smarkiai kyla mašinų kainos. Pavyzdžiui, čia nupirktą už 1,2-1,5 tūkst. eurų automobilį kazachai savo šalyje parduoda ne mažiau kaip už 2 tūkst. eurų. Taigi aritmetika paprasta - nuo kiekvieno automobilio jie teuždirba po 300-500 eurų, nes kainą išaugina gabenimo sąnaudos.
Anot verslininko, buvę pagrindiniai naudotų automobilių pirkliai rinkdavosi 10-12 metų senumo automobilius. Pietų Kazachijoje itin populiarūs – japoniški, Šiaurėje – VW, „Audi“, rečiau – BMW markių automobiliai.
Rinką pjauna degalų kainos
Į Rusiją iš mūsų verslininkų vakarietiški automobiliai iškeliauja taip pat rečiau. Taip atsitiko dėl šios valstybės politikos, ginančios pačios gaminamų automobilių rinką. Dar viena naudotų automobilių verslo smukimo priežastis – pablogėjusi ekonominė situacija Vokietijoje, iš kurios daug metų mūsų verslininkai įsiveždavo naudotas mašinas.
“Dabar ir vokiečiai rečiau keičia automobilius. Anksčiau pas mus atvežtą dešimties metų senumo „Passat“ dabar vokietis mūsų turguje galėtų įsigyti pigiau nei Vokietijoje”, - teigė verslininkas. Pastaruoju metu daugiau naudotų mašinų įvežama iš Italijos, Prancūzijos.
A.Šeinausko teigimu, šių valstybių gaminamos mašinos gražaus dizaino, tačiau mūsų turguose nėra itin paklausios dėl gausybės elektronikos. Specialistų, išmanančių, kaip šalinti modernios elektronikos gedimus, sunku rasti ne tik pas mus, bet ir didmiesčiuose veikiančiuose specializuotuose servisuose.
“Pirktų mūsų gyventojai daugiau amerikietiškų automobilių, nes jie pigesni, bet juos sudėtinga įregistruoti. Be to, didelės kuro sąnaudos”, - vardijo problemas verslininkas. Jo teigimu, smarkiai pakilus dyzelinio kuro kainai, sumažėjo dyzelinių automobilių paklausa ir kiek brango benzinu–dujomis varomos mašinos. Mūsų gyventojai, A.Šeinausko pastebėjimais, dažniausiai renkasi 5-8 metų senumo mašinas, kainuojančias 10-20 tūkst. litų ir daugiau.
”Šiuo metu mašinų kainos kiek krito, nors dėl infliacijos ir degalų brangimo turėjo kilti”, - teigė pašnekovas. Anot jo, prasčiausia tai, kad greitai nenusimato geresnių perspektyvų šiam verslui.
