Asta Volkovaitė
Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, Trakų gatvėje veikiančių senelių globos namų likimas kimba ant plauko. Jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuspręstų neskirti papildomų lėšų naujų senelių globos namų statybos vietose netikėtai rastiems pamatams nugriauti, kitąmet globos namų gyventojai gali likti gatvėje. Valdininkai kaltę verčia projektuotojams, o pastarieji kaltina valdininkus.
Liftus atstoja darbuotojų rankos
Trakų gatvėje, gydytojo Julijono Šalkauskio namų pastate, veikiantys senelių globos namai jau kuris laikas neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Liftą ir slaugymo įrangą atstoja tik ištvermingos socialinių darbuotojų rankos. Jos nelinkusios dejuoti, nes čia visada taip buvo.
Naujieji namai Rėkyvoje su visa gyventojams ir darbuotojams reikalinga įranga turėtų būti pastatyti iki kitų metų, nes Trakų gatvėje veikiančių senelių globos namų licencija kitąmet nebebus pratęsta. Šiuo metu globos namų statybvietė tebelaukia statybininkų. Valdininkai tebesitaria su projektuotojais ir statybininkais dėl statybvietėje rastų pamatų.
„Nebuvo matyti jokių pamatų“
Terliais valdininkų išvadinti naujųjų globos namų projektuotojai teigia esantys niekuo dėti dėl staiga atrastų pamatų. Vykdymo priežiūrą atliekantis Pastatų grupės vadovas Linas Jančiauskas teigia, kad jų bendrovė viską atliko, kas buvo numatyta sutartyje su Šiaulių miesto savivaldybe.
„Mes viską padarėme, kas buvo numatyta. Atlikome visus darbus, kurie mums buvo deleguoti“, – teigia įmonės atstovas. Jo teigimu, atliekant geotechninius tyrimus, buvo padaryti du gręžiniai. Įstatymai daugiau gręžinių daryti neįpareigoja. Deja, nei vienas iš gręžinių buvusios elektrinės pamatų nepadėjo užčiuopti. Vertingos informacijos projektuotojams neparodė ir toponuotrauka. „Nebuvo matyti jokių pamatų“, – teigia L. Jančiauskas.
Projektavimo užduotyje – nutylėta tiesa
Statybvietės vietoje veikusios įmonės „Šiaulių energija“ elektrinės projekto valdininkams prireikė tik dabar. „Į mus buvo kreiptasi, kai buvo rasti pamatai“, – mini bendrovės „Šiaulių energija“ atstovas spaudai Justinas Visockas. Kai buvo rengiami viešojo pirkimo dokumentai techninio projekto pirkimui, nė vienam valdžios atstovui nešovė į galvą projektavimo užduotyje paminėti faktą ir apie elektrinę. Projektavimo užduotis rengė ir derino 5 skirtingi valdininkai. Ne šiaip eiliniai specialistai, o 5 savivaldybės skyrių vedėjai. Vienas iš jų – savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Evaldas Vaičeliūnas. Jis dabar tikina, kad vietomis rastų pamatų gylis siekia vos keliasdešimt centimetrų. Jei taip iš tikrųjų yra, reikštų, kad „Šiaulių energija“ netinkamai išardė elektrinę. Kaip giliai po žeme turi kapstytis pamatų griovėjai, numatyta Statybos techniniame reglamente (STR).
„Statinys yra laikomas nugriautu, kai išardytos visos konstrukcijos (tarp jų – ir pamatai), pašalintos medžiagos ir atliekos, išlygintas žemės paviršius. Tais atvejais, kai požeminės statinio dalies išardymas sudėtingas ir nebūtinas, leidžiama požeminę dalį išardyti ne visą, bet ne mažiau nei 0,5 m nuo žemės paviršiaus“ – numatoma STR. 2012 m. įstatymas pakeistas, bet išliko toks pat punktas dėl 0,5 m. Bendrovės „Šiaulių energija“ darbuotojai Rėkyvos elektrinę baigė ardyti 2011 m. birželį. Darbus priėmė Valstybinė komisija. Ji neturėjo priekaištų, darbai atlikti laikantis statybos techninio reglamento.
Griaunant Rėkyvoje veikusią elektrinę, dar nebuvo priimtas sprendimas dėl naujų senelių globos namų toje vietoje statybų.
Elektrinės griovėjai įvardija kaltuosius
Įmonės „Šiaulių energija“ atstovams neįtikima girdėti valdininkų išvedžiojimus apie rastų pamatų gylį, nes elektrinės griovimo darbus vertino ir atstovai iš savivaldybės. Įmonės vadovas turi savo nuomonę apie tai, kodėl pamatai buvo rasti netikėtai.
„Kadangi viskas buvo atlikta pagal reikalavimus, AB „Šiaulių energija“ kaltės dėl susidariusios situacijos statant globos namus tikrai nėra. Mano nuomone, tai projektuotojų klaida. Jie, prieš pradėdami darbus, turėjo tai įvertinti. Projektuotojai privalėjo žinoti, kad ten buvo elektrinės pastatas, todėl turėjo daryti gręžinius elektrinės pastato buvimo, o ne kitose sklypo vietose“, – teigė AB „Šiaulių energija“ generalinis direktorius Česlovas Kasputis.
Šiuo metu laikinai savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis jo pavaduotojas Romanas Kančauskas labiau linkęs kaltinti ne projektuotojus, bet savo pavaldinius. Jis sutinka, kad pirkimo užduotis derinę valdininkai neturėjo nutylėti tiesos ir apie statybvietės vietoje veikusią elektrinę.
Finansavimo šaltiniai netrykšta
Bendra naujų senelių globos namų projekto vertė – beveik keturi su puse milijono litų, kuriuos skyrė Europos Sąjunga, iš jų – 2,844 mln. Lt ES struktūrinių fondų parama, 502 tūkst. Lt – valstybės biudžeto lėšos. Remiantis pirminiais skaičiavimais, rastų elektrinės pamatų pašalinimas gali kainuoti maždaug penktadalį viso projekto vertės su pridėtinės vertės mokesčiais.
Ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išties paramos ranką pamatams griauti, kol kas neaišku. „Mes esame suinteresuoti, kad senelių globos namų projektas būtų sėkmingai laiku baigtas, bet Centrinė projektų valdymo agentūra, spręsdama klausimą dėl papildomos paramos suteikimo, atsižvelgs ir į pirkimo procedūras“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėjas Artūras Bytautas, turėdamas omeny projektuotojams nutylėtą informaciją apie elektrinę. Savivaldybė Ministerijai paraišką žada pateikti po to, kai gaus statybininkų skaičiavimus.
Projektų vertė išaugo po konkurso
Tai ne pirmas atvejis, kai statybos darbai pabrangsta pradėjus vykdyti projektą. Prieš keletą metų Gytarių mokykloje remontai pabrango jau po konkurso, o antrojo etapo darbus miesto valdžia nusprendė apskritai pirkti be konkurso. Tuomet politikai suskaičiavo, kad viena „rozetė“ kainuoja apie tris tūkstančius litų, o tualetai – vos ne auksiniai. Projekto vertė nuo 2,6 mln. Lt išaugo iki 4 mln. Lt.
Konkurse dėl „Romuvos“ progimnazijos remonto dalyvavo vienintelė „Rotonda“, o jos pasiūlymas buvo didesnis nei savivaldybė buvo numačiusi pinigų. Užuot sumokėjus skolas už šildymą ir keleivių vežimą, tuomet savivaldybė metė pinigus statybininkams. Savivaldybės vadovai su bendrove be viešo darbų pirkimo konkurso pasirašė papildomą rangos sutartį, vertinamą 1,8 mln. Lt. „Romuvos“ mokyklos renovavimas kainavo 4,5 mln. Lt.
Mokyklų renovavimo atvejais vis išlįsdavo neišpasakytas savivaldybės prielankumas vienai ir tai pačiai statybos įmonei, kuri buvo siejama su vienu buvusiu Tarybos nariu.
Kažkada didžiulį valgomąjį stalą senelių globos namams dovanojęs Tarybos narys Artūras Visockas turi savo versiją, kodėl statybos darbų vertė išauga vos pajudėjus darbams.
„Taip, gali būti, stengiamasi pateikti kuo mažesnę pradinę kainą, manoma, kad pradėjus vykdyti projektą tos trūkstamos lėšos iš kažkur atsiras. Manau, kad ir senelių globos namų atveju jau iš pradžių visiems buvo žinoma tikroji projekto vertė. Toks gudravimas senelių namų atveju yra suprantamas, bet kitais atvejais jis yra visiškai netoleruotinas“, – mano nepriklausomas Tarybos narys.
