„Ne viską padariau, kad būtų užkirstas kelias kunigų nusikaltimams ir dėl to labai gailiuosi. <...> Turiu prisipažinti, kad dėl netinkamo seksualinio elgesio privalėjau iš pareigų pašalinti kelis savo paties įšventintus kunigus“, – konferencijoje „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“ kalbėjo kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Problema – akivaizdi
Dvasininkas tikino jaučiantis, kad tikinčiųjų bendruomenę sukrėtė jos narių padaryti nusikaltimai, sumenko Bažnyčios misijos skelbti Evangeliją patikimumas.
„Tai sukrėtė ir įskaudino daugelį Bažnyčios narių, metė šešėlį ant Bažnyčios vadovų, paplito kalbos apie tokio pobūdžio nusikaltimų ir nusikaltėlių dangstymą, nutylėjimą. Augo įtarimai, kad vyskupai, siekdami išsaugoti gerą Bažnyčios ir savo vardą, nesiima adekvačių ir ryžtingų priemonių, idant užkirstų kelius tai baisiai blogybei“, – sakė A. J. Bačkis.
Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis tikino, kad nebėra galimybės apie šią problemą nekalbėti, nes ji pernelyg akivaizdi ir skaudi.
„Čia jau net skausmu nepavadinsi, čia jau rėkia visas organizmas“, – sakė jis.
Pasak kardinolo, kunigų piktnaudžiavimo savo padėtimi šaknys glūdi ne jėgoje, o atvirkščiai, menkavertiškume.
Popiežius Pranciškus prieš kelias dienas išplatintame pareiškime pabrėžė, kad įsivaizduojamas kunigo pranašumas, yra piktnaudžiavimo priežastis. Toks dvasininkų jaučiamas pranašumas dar vadinamas klerikalizmu.
„Šventasis tėvas kalba labai griežtai, jo teigimu, klerikalizmas, remiamas pačių kunigų ar pasauliečių, sukelia bažnyčios kūne skilimą, palaikantį daugelį blogybių, kurias šiandien smerkiame ir padeda jas sutvirtinti“, – kalbėjo jis.
Bačkis radikaliu žingsniu vadina atsakomybės ir atskaitomybės už seksualinius nusikaltimus pertvarkymą. Popiežius Pranciškus 2014 m. įsteigė komisiją, kuri suformavo naujas juridines priemones ir išleido nurodymus, kaip elgtis tam tikrose situacijose.
Pontifikas nurodė visose vyskupijose įsteigti tarnybas, kurios priimtų skundus ir imtųsi reaguoti dėl vaikų ir kitų pažeidžiamų asmenų išnaudojimo.
Popiežiaus Pranciškaus išleistas dokumentas apibrėžia procedūrą, pagal kurią aukščiausiems bažnyčių vadovams galima pareikšti kaltinimus ne tik dėl išnaudojimo, bet ir dėl šių nusikaltimų dangstymo.
Tačiau, anot kardinolo A. J. Bačkio Bažnyčios bendruomenei reikia laiko, kol pamatysime pokyčius.
„Kol viskas įsigalios, kol įsisąmonins visa bendruomenė, praeis dešimtmečiai, atsiprašau, kad esu toks pesimistas“, – kalbėjo jis.
Problema – nauja?
Vis dažniau viešai kalbant apie seksualinės prievartos atvejus bažnyčioje, gali imti atrodyti, kad tai – šviežia problema.
Nors iš tiesų, dar paskutiniame 20 a. dešimtmetyje imta viešai skelbti apie Jungtinių valstijų dvasininkų ir kitų bažnyčioje tarnaujančių asmenų sunkius nusikaltimus prieš nepilnamečius ir pažeidžiamus suaugusiuosius, jų lytinį išnaudojimą.
Tiesa, Vilniaus universiteto istorikas prof. dr. Arūnas Streikus pabrėžė, kad sovietinėmis sąlygomis bažnytinis luomas galėjo atrodyti švaresnis, nes panašius nusikaltimus buvo įprasta uoliai dangstyti.
„Kai puola priešas reikia susitelkti ir gintis, o ne ieškoti priešų viduje“, – aiškino istorikas.
Apsaugoti sudėtinga
Konferencijos dalyviams pradėjus diskutuoti apie tai, kaip padėti seksualinių nusikaltimų aukoms ir jas apsaugoti nuo baimės kalbėti apie šį nusikaltimą, kardinolas A. J. Bačkis buvo lakoniškas.
„Apsauga yra sudėtinga“, – neslėpė jis.
Neseniai Lietuvos dvasininkai pristatė naujovę: seksualinio išnaudojimo aukos nuo šiol gali parašyti laišką ir atvykti į mediacijos centrą, kur suteikiama galimybė išsipasakoti psichologams ar socialiniams darbuotojams.
Atrodo, Lenkija pasistūmėjusi labiau, 2019 m. ten pradėjo veikti pasauliečių iniciatyva sukurta pagalbos linija „Sužeisti bažnyčioje“, paskambinus juo, nukentėjusius konsultuoja psichoterapeutai.
Taip pat įkurtas Šventojo Juozapo fondas, kuris nukentėjusiems teikia teisinę, edukacinę, dvasinę ir psichoterapinę pagalbą.
Lenkijos vyskupų konferencija nusprendė rinkti duomenis ir gilintis į seksualinių nusikaltimų bažnyčioje mastą. Apibendrinus 3 tyrimo etapų duomenis, apimančius 1990-2022 metus, paaiškėjo, kad buvo seksualiai išnaudota 1120 nepilnamečių.
„Pabrėžiu, kad tai yra atskleisti atvejai, ne visas skriaudos žalos mastas, nes yra tokių asmenų, kelis jų pažįstu asmeniškai, kurie yra pasakę, kad niekados apie tai nepasakys bažnyčiai“, – pridėjo Šventojo Juozapo fondo prie Lenkijos vyskupų konferencijos valdybos pirmininkė Marta Titaniec.
Tiriamosios žurnalistikos centro „Redakcija“ tyrimas parodė, kad per trejus metus Lietuvos vyskupijose galėjo būti tiriama 11 atvejų dėl įvairaus pobūdžio nepilnamečių išnaudojimo, o vienas už tai teistas kunigas, toliau eina dvasininko pareigas. Lenkijoje už seksualinę prievartą apkaltintas ir nuteistas 771 kunigas ar vienuolė.
Kaip pas tokius eiti išpažinties ,nešti aukas ?
Kad netapti iskrypeliu tarpininkais ,gal užtenka pasimelsti namuose ,priešais senovinį pašventintą obrazelį ?
