Teigiama, kad nusipelniusio trenerio vardą dar 1995-siais gavęs A. Jakimavičius prieš 15-20 metų priekabiavo net ir prie nepilnamečių (16-17 metų amžiaus – aut. past.) dviratininkių. Pats treneris tokius kaltinimus kategoriškai neigia ir vadina tai „priešų išpuoliu“. Maža to, A. Jakimavičius teigia, kad ne jis pats, o prie jo būdavo seksualiai priekabiaujama.
Pažvelgėme į šį skandalą iš teisinės pusės. Ar prabėgus daugiau kaip 15 metų šiam treneriui dar gresia teisinė atsakomybė už galimai padarytą nusikaltimą? O gal apie seksualinį priekabiavimą garsios sportininkės prabilo per vėlai ir šis skandalas liks tik skaudžia pamoka, kuri nebent padės užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje?
Gresianti bausmė
Seksualinis priekabiavimas pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus yra priskiriamas baudžiamiesiems nusižengimams. Svarbu tai, kad tokio pobūdžio nusikaltimams galioja trumpiausias įstatymuose numatytas – vos trejų metų – senaties terminas.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Už tokią nusikalstamą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Dviračių sporto pasaulį sukrėtusio skandalo atveju jau seniai yra suėjusi senatis, todėl prieš A. Jakimavičių Lietuvos teisėsauga kaip ir negalėtų imtis jokių veiksmų net ir šiomis dienomis sulaukusi oficialių dviratininkių pareiškimų. Juk prabėgo 15-20 metų.
Faktas, kad ikiteisminį tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo būtų žymiai paprasčiau pradėti prabėgus ne daugiau kaip trejiems metams nuo paties įvykio. Uždelsus ilgiau vėliau yra ne tik apsunkinama potencialaus tyrimo eiga, bet ir sudaromos galimybės seksualiniams priekabiautojams išsisukti nuo pelnytos bausmės. Tiesa, net ir pavėlus teisėsaugos pareigūnams pranešti apie seksualinį priekabiavimą per numatytą terminą, yra tam tikrų niuansų, kurie neleistų kaltininkams išsisukti.
Apie šiuos niuansus plačiau papasakojo baudžiamosios teisės ekspertas, advokatas Vytautas Sirvydis:
Advokate, ar yra prasmė seksualinio priekabiavimo aukoms kreiptis į teisėsaugos pareigūnus suėjus senaties terminui?
Teisiškai, dėl padaryto nusikaltimo galima kreiptis bet kuriuo metu. Tik galioja tam tikros Baudžiamojo proceso kodekso normos, kurios suteikia pagrindą teisėsaugos pareigūnams atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šiuo atveju reikėtų paminėti vieną svarbų niuansą. Situacija, kai po įvykdyto pirmojo nusikaltimo, nepraėjus senaties terminui, tas pats asmuo padaro tokį patį arba kitokio pobūdžio nusikaltimą (pagal Baudžiamąjį kodeksą – aut. past.).
Tada senaties eiga nutrūksta ir asmuo gali būti teisiamas tiek dėl naujausio, tiek dėl prieš tai įvykdyto nusikaltimo. Henriko Daktaro byloje šis niuansas buvo pritaikytas ir, nepaisant to, kad dėl tam tikrų epizodų buvo suėjusios senatys, jis buvo vis tiek teisiamas.
Kas yra sudėtingiau – įrodyti kaltę ar apsiginti nuo kaltinimų?
Bendrasis principas yra toks, kad nėra ir negali būti privalomo kaltės įrodinėjimo būdo. Teisme gali būti remiamasi nukentėjusiojo, liudytojų, ekspertų parodymais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Seksualiniu priekabiavimu apkaltintas asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad yra nekaltas. Bet jei pateikti kaltinimai yra absurdiški, tai yra visai sveika pateikti turimus duomenis, kad to nebuvo.
Ar įmanoma iš esmės nuteisti asmenį dėl seksualinio priekabiavimo, kai (jei) viskas vyko prieš daugiau kaip 15 metų?
Viskas yra įmanoma. Nors kaltinimų kontekstas ir skiriasi, bet taip buvo nuteistas jau mano minėtas H. Daktaras.
Plačiau apie šią skandalingą istoriją, dviratininkių bei kitų asmenų pasakojimus skaitykite ČIA.
Jautrūs tyrimai
Generalinės prokuratūros (GP) Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė patvirtino, kad tokių atvejų, kai ikiteisminiai tyrimai pradedami dėl seksualinio priekabiavimo, galimai įvykdyto prieš 10 ir daugiau metų, nors ir retai, bet būna, tačiau neprisiminė tokio, kuris po to būtų perduotas į teismą.
„Praktika rodo, kad tokie ikiteisminiai tyrimai dėl įrodymo stokos vėliau dažniausia būna nutraukiami. Tai yra itin jautrios bylos, juk kalbame apie situacijas, kurios, viena vertus, įvyko prieš labai daug metų, o kita – labai priklauso nuo gana subjektyvaus galimai nukentėjusio žmogaus suvokimo ir jo pasakojimo.
Pasitaiko atvejų, kai žmogus viešai pasipasakoja labai emocingai, susidaro įspūdis, kad yra žinomos arba galimos nustatyti svarbios tyrimui detalės, faktai. Tačiau atsakinėdamas į konkrečius, tikslinančius tyrėjų klausimus žmogus ima abejoti, negali nurodyti, nei kada tai įvyko, nei kaip, negali pateikti kitų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui įvykio aplinkybių.
O jų nenustačius, neturint konkrečių duomenų, kurie rodytų konkretaus žmogaus kaltę, nėra galimybės vykdyti baudžiamojo persekiojimo. Noriu pabrėžti, kad tai nebūtinai reiškia, kad žmogus sakė netiesą, tai reiškia, kad teisėsauga neturi galimybių gauti jo pasakojimą patvirtinančių faktų“, – akcentavo E. Martinonienė.
Anot jos, įstatymai numato, kad seksualinio priekabiavimo atveju prokurorai gali patys pradėti ikiteisminį tyrimą, be asmens kreipimosi į teisėsaugą, bet tai daroma tik labai konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais.
„Seksualinis priekabiavimas iš esmės nėra lengvai įrodomas. Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai kalbame apie prieš daug metų galimai įvykdytą nusikalstamą veiką. Nužudymo atveju aiškius, neginčijamus asmens kaltę liudijančius įrodymus galima tikėtis rasti ir po 20 metų, tačiau seksualinio priekabiavimo atveju atrasti tai, kas taptų neginčijamu to įrodymu – sunkiai įsivaizduojama.
Taip pat svarbu ir tai, kad baudžiamojo nusižengimo (kuriam priskiriamas seksualinis priekabiavimas – aut. past.) atveju senatis yra treji metai. Tai reiškia, kad jei asmuo priekabiavo prieš, tarkim, ketverius metus, ir tyrėjai netgi randa tai liudijančius įrodymus, bet per tuos ketverius metus tas asmuo daugiau įstatymo nepažeidė – atsakyti už priekabiavimą jam neteks, nes bus suėjęs senaties terminas.
Kalbant labai teoriškai, siekti asmens atsakomybės už tokią nusikalstamą veiką, įvykdytą prieš 15 ar daugiau metų, būtų įmanoma tik tuomet, jei pavyktų rasti duomenų, įrodančių, kad tas pats asmuo įvykdė dar kokias 6 nusikalstamas veikas, tarkim, kas dvejus su puse metų.
Tokiu atveju senaties terminas nebūtų skaičiuojamas ir asmuo galėtų sulaukti deramo atpildo už viską, ką įvykdė. Senatis atsinaujina padarius bet kokia nusikalstamą veiką, nebūtinai tokią pat, ir iš naujo skaičiuojama už visas nusikalstamas veikas nuo paskutinės veikos padarymo dienos. Tačiau dar kartą pabrėžiu, tam reikia surinkti labai svarius visų nusikalstamų veikų įrodymus. Vien tik pasakyti, kad kažkas kažkada kažkur su kažkuo nederamai elgėsi, net jei taip ir buvo, nepakaks“, – apibendrino E. Martinonienė.
Kas yra seksualinis priekabiavimas?
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) pateiktose metodinėse rekomendacijoje seksualinis priekabiavimas pripažįstamas kaip diskriminacijos lyties pagrindu apraiška ir grubus žmogaus teisių pažeidimas.
Taip yra pažeminamas žmogaus orumas ir garbė. Daugeliu atveju, seksualinio priekabiavimo aukomis tampa moterys, o priekabiautojai yra vyrai.
Seksualinis priekabiavimas neabejotinai turi neigiamą įtaką moters psichinei ir fizinei sveikatai, ekonominei ir socialinei padėčiai, ir apskritai visai gyvenimo kokybei.
Dažniausiai seksualinis priekabiavimas vyksta darbo vietose, to neišvengiama taip pat švietimo įstaigose, mokslo ir studijų institucijose, paslaugų bei prekių įsigijimo vietose.
Seksualinis priekabiavimas, anot LGKT, gali reikštis geidulingais žvilgsniais, ir švilpčiojimais, pamačius moterį, ir partnerio seksualinių ypatybių aptarinėjimu, ir seksualinio pobūdžio insinuacijomis, ir moterų kūno aptarinėjimu, ir tariamai atsitiktiniais prisilietimais prie įvairių kūno dalių, ir gašliais laiškais bei pasiūlymais, ir seksualinio pobūdžio veiksmais iš pasalų (pvz., griebiama už krūtinės ar sėdmenų, ir seksistiniais juokeliais ar paveikslėliais.
Darbo vietose seksualinis priekabiavimas gali būti, pavyzdžiui, nepadorūs telefono skambučiai kolegai, ir pornografiniai paveikslėliai darbo vietose, ir reikalavimas, kad darbuotojai rengtųsi per daug apnuoginančius drabužius, ir netinkamos dovanos (pvz., apatinis moteriškas trikotažas) pavaldiniui ar kolegai, čiaupsėjimas ar siurbimas garsai, siekiant sukelti seksualines insinuacijas, seksualinė prievarta, seksualinių paslaugų siūlymas, ir asmeninės erdvės pažeidimas, ir darbo etikos normų nepaisantis fizinis artumas bendraujant su kolegomis ir kiti.
