Vokietijos valstybė vadovauja pasaulio perėjimui prie atsinaujinančios energijos, ir mes negrabiai bandome su Vokietija konkuruoti. Kiekviena vokiečių šeima vidutiniškai sumoka už elektrą 280 dolerių per metus brangiau, negu turėtų sumokėti iki valstybės įsikišimo į elektros rinką. Valstybė panaudoja tuos pinigus, garantuodama namų savininkams, ūkininkams ir verslams stabilias ir geras pajamas už elektros gamybą, naudojant atsinaujinančius šaltinius. Todėl atsinaujinančios energijos gamyba Vokietijoje išaugo iki 30 procentų nuo visų Vokietijos energijos poreikių patenkinimo. Tai du kartus didesnis procentas, negu JAV. Taip Vokietija sukuria didžiulę rinką Kinijos verslams, kurie gamina įrangą. Todėl įranga greitai pinga (vidutiniškai 20 procentų per kiekvieną 21 mėnesio laikotarpį). Todėl šios įrangos pardavimai padvigubėja per kiekvieną tokį 21 mėnesio laikotarpį. Iškastiniu kuru varomi elektros generatoriai yra išlaikomi rezerve panaudojimui, kai trūksta vėjo ir saulės. Daug vėjo elektrinių statoma Baltijos ir Šiaurės jūrose, kur vėjai stiprūs ir pastovesni. Galų gale, perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių pradeda duoti tiek naudos, kad šio perėjimo kaina yra maža. Kinija investuoja į atsinaujinančią energiją, įskaitant elektros perdavimo linijas, kad išlygintų svyravimus, dar daugiau, negu Vokietija, nes Kinijos ekonomika yra žymiai didesnė.

Gaunasi galinga, gerai, vokiškai, sutvarkyta, greitai pingančios elektros gamybos mašina, keičianti visą pasaulį. Mums konkuruoti su šia mašina gremėzdišku lietuvišku branduoliniu reaktoriumi, lietuviškomis purvinomis skalūnų dujomis, ar brangiomis importuotomis suskystintomis dujomis yra netoliaregiška. Bankrutuosime. Tokie bankrotai paprastai sutampa su organizacijų pairimu, gaisrų ir avarijų rizika. Nesiimkime konkuruoti ten, kur yra beviltiška. Jei norime nuotykių, tai važiuokime pardavinėti pieną į JAV. Ten rinka plečiasi dėl žiaurios ilgametės sausros.

Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.