Nuo šių metų vidurio vaikus globojančios šeimynos taps savarankiškesnės - teisė steigti šeimyną kaip juridinį vienetą fiziniam asmeniui suteikiama vasario mėnesį priimtu Šeimynų įstatymu.
Iki šiol šeimynas steigdavo savivaldybių administracijos arba merai, o šeimynų tėvus samdė savivaldybės. Dabar steigimo iniciatyva perduodama patiems šeimynų tėvams, kurie, gavę iš savivaldybės administratoriaus užtikrinimą, kad bus skiriamas finansavimas, steigs juridinį vienetą - šeimyną. Ją kurti galės ne vien jau egzistuojančių šeimynų tėvai, bet ir kiti asmenys, turintys 3 metų vaikų globos (rūpinimo) stažą.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Skirmos Kondratas teigimu, dabar šeimynos, padedamos valstybės ir savivaldybių, tiesiog įgaus kitokį statusą, o jų finansavimu ir toliau rūpinsis savivaldybės.
Šiuo metu šeimynose gyvenantiems vaikams savivaldybės moka vaiko globos išmoką, skiriamą iš valstybės biudžeto, taip pat samdo šeimynos tėvą ar motiną. Nuo liepos mėnesio savivaldybė mokės šeimynos dalyviui (oficialiai taip bus vadinami šeimynos tėvas ar motina) ne atlyginimą kaip samdomam darbuotojui, o mokės už vaikams teikiamas socialines paslaugas. Globojamam vaikui, kaip ir anksčiau, vaiko globos išmoka bus skiriama iš valstybės biudžeto.
Pagal Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką, kurios pakeitimus turi patvirtinti Vyriausybė, bus apskaičiuojama, kokią sumą sudaro socialinių paslaugų vaikui teikimas. Nustatyti, kiek kainuos šeimynos socialinė globa, šeimynos steigėjui padės savivaldybių Socialinės paramos skyrių specialistai. Šeimynos dalyviui savivaldybė iš savo biudžeto mokės socialinių paslaugų teikimo ir globojamam vaikui mokamų išmokų skirtumą.
Prieš steigdami šeimyną iniciatoriai turi oficialiai paklausti savivaldybės administracijos, ar bus skiriamas finansavimas šeimynai, į paklausimą reikia atsakyti per tris mėnesius.
Viceministrė pabrėžia, kad šeimynos - bet kokiu atveju geresnė išeitis nei vaikų globos namai, į kuriuos patekę vaikai vėliau sunkiau suvokia taip svarbų šeimos modelį. Be to, ir finansiškai nukreipti vaiką į vaikų globos namus kainuoja kur kas brangiau. Šiuo metu valstybė skiria vaikui, gyvenančiam vaikų globos namuose, 520 litų, o dar apie 1500 litų ar daugiau turi pridėti pačios savivaldybės. Pasak viceministrės, atsisakydamos skirti finansavimą steigiamai šeimynai savivaldybės labai nukryptų ne vien nuo svarbių visuomenei prioritetų, bet ir apsunkintų savo biudžetus.
Savivaldybių tarybos turi priimti sprendimą likviduoti šeimynas kaip dabartinį juridinį vienetą ir nutraukti darbo sutartis su šeimynos motina (tėvu), iš anksto numatydamos tam šių metų birželio 30 dienos datą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektą, kuris šiuo metu svarstomas Seime. Juo siūloma nuo liepos 1 d. įteisinti šeimynos dalyvių draudimą pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu (kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti) ir sveikatos draudimu.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 39 šeimynos, kuriose gyvena 270 vaikų nuo 7 iki 18 metų amžiaus, jose globojamų vaikų turi būti ne mažiau kaip 6 (arba mažiau, jei yra neįgalių globotinių).
