Neseniai trečiąkart Seimo rinkimus Akmenės – Joniškio apygardoje laimėjusio Sauliaus Bucevičiaus pavardė, išlieta ant Akmenės bažnyčios varpo, bus pakelta į bažnyčios bokštą.
Arčiau dangaus.
Išlieta Seimo nario pavardė
Akmenės Šv. Onos bažnyčioje nuspręsta įkelti du naujus varpus, nes senųjų pora prastai beskambėjo. Naujieji varpai išlieti Lenkijoje.
Didesnis varpas į Akmenę atvežtas šią vasarą ir pašventintas bažnyčios 100 metų sukakties iškilmėse. Mažesnysis atgabentas rudenį ir pastatytas šalia „brolio“ – prie bažnyčios durų, kad žmonės galėtų apžiūrėti.
Po kelių savaičių varpai bus įkelti į bažnyčios bokštą.
Abu varpai papuošti bareljefais ir užrašais. Didžiojo varpo apačioje užrašyta: „Varpas išlietas Dievą mylinčių akmeniškių surinktomis lėšomis“.
Mažojo varpo apačioje tokio pat dydžio (kaip ir ant didžiojo varpo) puikuojasi tekstas: „S. Bucevičiaus ir kraštiečių aukomis“.
Varpai blizga aukso spalva. Auksu blizga ir Seimo nario pavardė.
Pagal senąsias tradicijas
Akmenės parapijos klebonas Egidijus Zulcas tvirtina, kad S. Bucevičiaus pavardė ant varpo atsirado todėl, kad jis parūpino didžiausią pinigų sumą varpams išlieti.
„Mes laikėmės senųjų varpų liejimo tradicijų – kai ant varpo užrašoma jo fundatoriaus pavardė, – sakė klebonas. – Tie fundatoriai dar vadinami varpų krikštatėviais. Fundatorius turi teisę pavadinti varpą pagal savo vardą, jei yra tokio pat vardo šventasis globėjas“.
Kodėl ši tradicija nepritaikyta S. Bucevičiui ir varpas nepavadintas Sauliaus vardu, o pavadintas – Šv. Antano vardu.
Pasak E. Zulco, pasirinktas vardas dėl dviejų priežasčių: kadangi Žemaitijoje yra dažnas Antano vardas, o prieš 100 metų bažnyčią baigęs statyti kunigas taip pat Antanas – A. Naudžiūnas. Jo atminimui sukurtas bareljefas puošia varpą.
Klebonas paaiškino, kad Seimo narys neatitiko vienintelio kriterijaus: neparūpino varpui išlieti reikalingos visos pinigų sumos.
Reikėjo surinkti 70 tūkstančių litų.
Aukojo bendruomenė
Akmenės gyventojų bendruomenė ėmė rinkti aukas.
Aukos buvo ir litas antras ar dešimtinė, o kai kurių – tūkstantinės.
Klebonas E. Zulcas sakė esąs sujaudintas garbingo amžiaus moters poelgio: paaukota 5 tūkstančius litų.
Tačiau šią auką pralenkė mostas iš Seimo nario S. Bucevičiaus priimamojo. Paprašyta nurodyti banko sąskaitos numerį, į kurią galima pervesti auką.
„Šiaulių krašto“ duomenimis, pervesta 15 tūkstančių litų. Klebonas E. Zulcas sakė nenorįs viešai nurodyti sumos.
“ Galiu pasakyti, kad gautos sumos pakako padengti tik dalį vieno varpo liejimo išlaidų, tad jo fundatoriumi negali būti laikomas vienas asmuo“, – teigė dvasininkas.
Reikėjo įvykdyti pažadą
Kodėl ant varpo užrašyta vienintelio S. Bucevičiaus pavardė?
„Bendruomenės aktyvo pasitarimuose svarstyta, ar verta ant varpo užrašyti S. Bucevičiaus vardą – kadangi tiek tedavė, – mena klebonas E. Zulcas. – O apsispręsta vis dėlto įamžinti, nes anksčiau bendruomenės aktyvo susirinkime buvo pažadėta: kas daugiausiai duos, to pavardė bus užrašyta“.
Padėjėja padėjo prisiminti
Seimo narys S. Bucevičius, redakcijos paklaustas, ar žino, kad jo pavardė užrašyta ant varpo, atsakė nežinąs to fakto.
Tačiau atsakymą išgirdusi Seimo nario padėjėja Rima Seniūnienė pasakė: „Manęs paklauskite. Yra.“
Tada ir Seimo narys patvirtino, kad jo pavardė ant varpo yra.
„Tai jis nežino todėl, kad tas varpas parvežtas ir nešventintas“, – paaiškino padėjėja R. Seniūnienė.
„Ir nežinote, kaip ta pavardė atsidūrė? Nerodėte iniciatyvos, kad užrašytų?“, – klausta S. Bucevičiaus.
„Buvo prašęs klebonas, – prisiminė seimūnas. – Jis prašė paramos. Sakiau fonde mes neturime. Sakiau ieškosime visomis išgalėmis, kas galėtų paremti. Ir pasisekė“.
Seimo narys nenurodė, kas tie surasti rėmėjai ir kiek jis pats asmeniškai paaukojo. Apie S. Bucevičiaus asmenines aukas nieko negalėjo pasakyti ir klebonas.
Vėliau klebonas E. Zulcas teigė, kad „bendruomenės aktyvistų pasitarimuose kai kurie jų darė savotišką spaudimą, kad ant varpo būtų S. Bucevičiaus pavardė“.
E. Zulcas sakė: „Mums nesvarbu kas duoda, o svarbu, kad varpams“.
Dar klebonas gerai prisimena Seimo nariui išdėstytą poziciją: kokia bebūtų parama, dėl jos klebonas neįsipareigoja politiko remti Seimo rinkimuose.
„Iškart pasakiau kaip dvasininkas, – pabrėžia E. Zulcas. – Nes jeigu dvasininkas nekalbės tiesos, tai kas ją bekalbės. O jis atsakė, suprantantis ir pažadėjo padaryti, ką galėsiąs“.
Vytautas RUŠKYS