Balsavime dėl to dalyvavo 59 parlamentarai, o pagal Seimo statutą balsavime dėl viso įstatymo priėmimo dalyvauti privalo ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71.
Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir praėjusią savaitę, tuomet priėmimo procedūroje dalyvavo 55 parlamentarai.
Nesiregistruodami balsuoti šio įstatymo projekto priėmimą stabdo Seimo socialdemokratai, demokratai, Mišri Seimo narių grupė ir dauguma „valstiečių“.
Įstatymo iniciatoriaus konservatoriaus Audroniaus Ažubalio teigimu, projektas įstatymo lygiu įvertintų Komunistų partijos veiklą.
Pagal teisės akto projektą, Lietuvos komunistų partija (LKP) būtų pripažinta nusikalstamas veikas vykdžiusia organizacija, veikusia prieš Lietuvos valstybingumą, padėjusia įtvirtinti sovietų valdžios diktatūrą okupuotoje Lietuvoje.
Dokumente nurodoma, kad LKP buvo atsakinga „už Lietuvos žmonių žudynes ir kankinimus, trėmimus ir kitą nusikalstamą veiklą, uoliai vykdė kovas prieš lietuvių tautos valstybingumo ir nepriklausomybės siekį, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja SSRS srities organizacijos teisėmis“.
Įstatymu taip pat būtų įtvirtinta, kad LKP yra atsakinga už SSRS okupacinės valdžios vykdytas tokias priemones kaip Lietuvos piliečių genocidas, masinės represijos, teroras, baudžiamosios akcijos, trėmimai, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimas, sovietizacija, prievartinė kolektyvizacija, prievartinė mobilizacija į SSRS kariuomenę, ateizmo skleidimas, cenzūra, kultūros ir religijos paminklų naikinimas ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimas.
Projekte pažymima, jog 1989 metais LKP atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos (TSKP) ir susikūrus savarankiškai LKP, likusi ant TSKP platformos LKP toliau veikė prieš atkurtą Lietuvos valstybę, 1991 metais sausio mėnesį organizavo perversmą su tikslu panaikinti atkurtą Lietuvos valstybingumą.
1991 metų rugpjūčio 22–23 dienomis LKP ant TSKP platformos buvo uždrausta.
Taip pat siūloma drauge keisti Valstybės ir Diplomatinės tarnybos įstatymus, kur būtų nustatyti tam tikri reikalavimai buvusiems komunistams.
Siūloma, kad buvę LKP vadovybės nariai ir kandidatai į juos, dalyvaudami konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į pareigas valstybės tarnyboje, privalėtų nurodyti savo buvusią priklausomybę Komunistų partijos struktūroms. Šį biografijos faktą nuslėpę asmenys nebūtų skiriami į pareigas.
2017 metų birželį Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo. Joje Vyriausybė raginama kuo skubiau parengti įstatymą, kuris Lietuvos Komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija.
Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, sovietų okupacijos metais ji buvo valdančioji partija ir veikė kaip Sovietų Sąjungos partijos (SSKP) padalinys, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 metais buvo uždrausta.
1989 metų gruodžio 20 dieną XX suvažiavimo metu Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP, o po metų pakeitė pavadinimą, pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija. 1990–1991 metais Lietuvoje ant SSKP platformos veikė ir su minėtu atsiskyrimu nesutikusi Lietuvos komunistų partija, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus.
