Už Valstybės gynybos fondo įstatymo ir lydinčiuosius Žemės ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymų pakeitimus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 1, balsavimo metu nesusilaikė nei vienas parlamentaras.
Pataisas iniciavę Seimo nariai Kazys Starkevičius ir Viktoras Fiodorovas į sąrašą asmenų, turinčių teisę ne aukciono būdu pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę siūlo įtraukti teisėtus valstybinės žemės naudotojus, kuriems būtų suteikta teisė be aukciono pirkti ne didesnius kaip 10 hektarų (ha) jų nuomojamus valstybinės žemės sklypus ar laikinai naudojamus valstybinės žemės plotus.
Tokią teisę norima suteikti ir privačių žemės sklypų savininkams, kurie galėtų greta jų valdomų žemės sklypų esančius ne didesnius kaip 10 ha valstybinės žemės sklypus ar žemės sklypais nesuformuotus žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti valstybinės žemės plotus.
Rengėjai argumentuoja, kad dažnu atveju valstybė negauna maksimalios naudos iš valstybinės žemės naudojimo. Jų teigimu, žemės nuomos mokesčio tarifą nustatančios savivaldybių tarybų dažnai renkasi itin mažus žemės nuomos tarifus.
„Žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės. (...) Savivaldybės dažnai nustato itin mažus žemės nuomos tarifus, dėl to už valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomą surenkamas iki dešimt kartų mažesnis žemės nuomos mokestis lyginant su privačios žemės ūkio paskirties žemės nuoma“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Pasak K. Starkevičiaus, šios įstatymo pataisos leistų išvengti dabar pasitaikančias situacijų, kai valstybinės žemės ūkio paskirties žemę nusipirktų ūkininkai, o fondai, siekiantys pasipelnyti iš žemės perpardavimo.
„Pavojus tame, kaip ir dabar, kuri žemė parduodama aukciono būdu, kad fondas įsigyja tą žemę, jie daugiau 10 proc. nemoka tame aukcione ir tada ateina pas žmogų, kuris dirbo tą žemę aplinkui ir sako – dabar aš tau sąlygas diktuoti. Tos sąlygos dažnai būna nerealios“, – ketvirtadienį Seimo posėdžių salėje aiškino jis.
Įstatymo pakeitimais taip pat siekiama nustatyti, kad jeigu žemės sklypas valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais – privačiais asmenimis, bendraturčiai turi teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kad siūloma leisti pirkti be aukciono valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pardavimui būtų galima formuoti ne tik žemės reformos žemėtvarkos projektuose, bet ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektuose.
Didžioji dalis lėšų keliautų į Valstybės gynybos fondą
Pataisų iniciatoriai siūlo 80 proc. lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pervesti į Valstybės gynybos fondo sąskaitą.
„Sudarius galimybes dalį lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pervesti į Valstybės gynybos fondo sąskaitą ir padidinus parduodamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės kainą 10 procentų, būtų surenkama daugiau lėšų į Valstybės gynybos fondą“, - pažymi Seimo nariai.
Pasak parlamentarų, tokiu būdu būtų užtikrintas papildomas tvarus pajamų šaltinis Gynybos fondo tikslams įgyvendinti. K. Starkevičiaus skaičiavimu, valstybė iš šio šaltinio potencialiai galėtų gauti iki 1,5 mlrd. eurų.
„Dabartiniu metu vidutinė žemės rinkos vertė yra 5012 eurų už hektarą, kad mes galėtume susidauginę gauti skaičius, kurias valstybė gali gauti į savo biudžetą. Jeigu viską sudėjus tai ta kartelė galėtų būti virš 1,5 mlrd. eurų“, – pažymėjo konservatorius.
Įstatyminės pataisos į Seimo posėdžių salę grįš pavasario sesijoje. Jas svarstys Aplinkos, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Biudžeto ir finansų bei Kaimo reikalų komitetai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
