Ministras pabrėžė, kad jo teikiamas įstatymų paketas nesusijęs su koronaviruso pandemija, tačiau yra ne mažiau svarbus.
„Tai kompleksinis įstatymų paketas, grėsmės (nacionaliniam saugumui – BNS) niekur neišnyko“, – sakė jis.
R. Karoblis pateikė iš viso 19 įstatymų paketą, tarp jų – du naujos redakcijos įstatymų projektus – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo bei Karo padėties įstatymo.
„Tai užsitęsęs klausimas, spragų tikrai yra tiek karo padėties nuostatuose, tiek mobilizacijoje (...)“, – antradienį Seime sakė krašto apsaugos ministras.
Anot jo, dabar galiojančiuose įstatymuose tik fragmentiškai reglamentuojami karo padėties metu svarbūs teisiniai santykiai, neapibrėžta valstybės gynybai vadovaujančių asmenų kompetencija, nereglamentuotas ginkluotųjų pajėgų narių teisinis statusas, nėra aiškios ir efektyvios mobilizacijos valdymo sistemos ir pan.
Pagal teikiamus projektus, ginkluota valstybės gynyba būtų pradedama vykdyti nedelsiant nuo prezidento dekreto ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo pasirašymo.
Numatoma papildyti ginkluotųjų pajėgų sudėtį. Dabar jas sudaro kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Viešojo saugumo tarnyba ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai. Siūloma ginkluotosioms pajėgoms priskirti Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą.
Pataisomis taip pat siekiama sukurti visuotinės gynybos koncepciją: valstybės karinę gynybą vykdo ginkluotosios pajėgos, už diplomatinių valstybės gynimo priemonių naudojimo koordinavimą atsakingas prezidentas, civilinę, ekonominę gynybą atlieka civilinio mobilizacinio personalo rezervas ir gyvybiškai svarbias prekes bei paslaugas tiekiantys ūkio subjektai, savivaldybės ir piliečiai teikia neginkluotą pagalbą, užtikrina būtinųjų poreikių patenkinimą.
„Būtų nustatoma karo metu vadovaujančio pareigūnų, tai yra prezidento, kariuomenės vado, kitų asmenų ir institucijų kompetencija“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Įvedus karo padėtį savivaldybėse čia pagrindiniais asmenimis taptų savivaldybės administracijos direktorius ir karo komendantas. Pastarasis galėtų duoti privalomus nurodymus savivaldybės administracijos direktoriui ir net laikinai perimti jo pareigas.
Projektais taip pat siekiama įtvirtinti priemones, kurios ne tik leistų reguliuoti civilinį kasdieninį gyvenimą, ūkinius komercinius, ekonominius santykius, turto valdymo ir kitus klausimus, bet ir užtikrintų neginkluotą pagalbą kariuomenei. Numatomi privalomieji darbai, ūkinės komercinės veiklos ribojimas, įskaitant uždraudimą nutraukti veiklą, prekių ir paslaugų kainų reguliavimas, laikinas turto paėmimas ir rekvizicija, atvykimo į šalį ribojimai, aviacijos ir laivybos ribojimai, kt.
Žvalgybos institucijų pareigūnams numatoma suteikti teisę karo metu be teismo sprendimo ir neatlygintinai gauti reikalingą informaciją iš visų juridinių asmenų.
Šis paketas toliau bus svarstomas Seimo komitetuose.
