Priežastys – nesveikas gyvenimo būdas, ligos, o svarbiausia – vėlyvas nėštumo planavimas.
„Susiduriu su tokiom šeimom, kur moteris yra maždaug 40-ies ir ji tik dabar pradeda galvoti apie nėštumą. O iš tikrųjų pirmasis laiptelis, skambutis yra 35, nes po 35 jau moters vaisingumas mažėja po truputį“, - įspėja akušerė-ginekologė Audronė Usonienė.
Viena dirbtinio apvaisinimo procedūra Lietuvoje kainuoja apie 3 tūkstančius eurų. Visą šią sumą, kartais ir ne po sykį, žmonės moka iš savo kišenės. Šiuo požiūriu Lietuva Europoje – beveik išimtis. Kitose valstybėse ši procedūra kompensuojama. Gydytojai tvirtina, kad įstatymo reikia nedelsiant.
„Izraelyje tai yra vyriausybės remiama programa, todėl žmonėms už tai mokėti nereikia. Kompensuojama tol, kol moteris susilaukia dviejų vaikų“, - aiškina Rabino medicinos centro vadovas Dove'as Feldbergas.
Nevaisingumo gydymu Lietuvoje užsiima 6 klinikos, 4 iš jų – Vilniuje. Medicina siūlo vis pažangesnių procedūrų, pavyzdžiui, apvaisinto embriono vystymąsi jau galima stebėti jo net neišėmus iš mėgintuvėlio. Tačiau Seimo nariai jau 15 metų nesutaria dėl įstatymo teksto. Konservatyvaus požiūrio šalininkai siūlo leidžiamų sukurti embrionų skaičių riboti iki trijų. Tačiau tokio metodo netaiko nė viena valstybė. Kiti siūlo embrionų neriboti.
„Jo reikėtų tokio, kuris būtų palankus pacientams ir atitiktų šiuolaikinio gydymo rekomendacijas, kuris atitiktų medicinos mokslą. Tokį priėmus būtų galima galvoti ir apie kompensavimą“, - komentuoja A. Usonienė.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
