„Senelis buvo visiškai sveikas žmogus, darbingas, žvalus, tikrai „nesusenęs“, o greitąją pagalbą išsikvietė pirmą kartą per visą savo gyvenimą, o po to gavo „pylos“, kad lengviau išsikviesti greitąją, nei nueiti pas savo šeimos daktarą“, – tv3.lt atsiųstame laiške rašo E. Eidimto anūkas Gediminas Oras.
Netikėtai pasijuto blogai
Tada jis pateikė E. Eidimto žmonos, Ninos Eidimtas, pasakojimą apie viską, kas įvyko. Moteris sako, kad 2015 m. lapkričio 17 d. ryte netikėtai jos vyras pasijuto blogai.
„Jam pasidarė labai silpna, trūko oro, juto skausmus, prašė, kad kuo greičiau iškviesčiau greitąją medicinos pagalbą. Kad vyrui labai blogai supratau iš karto, kadangi per 54 kartu nugyventus metus nė karto nėra prašęs iškviesti greitosios medicinos pagalbos, buvo iš tų žmonių, kurie nesiskųsdavo.
Paskambinau bendruoju pagalbos telefonu ir po kurio laiko atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis nuvežė blogai pasijutusį vyrą į Naujosios Akmenės ligoninės priimamąjį. Ten gydytojas Virginijus Ramanauskas nepatenkintas, kad buvo atvežtas mano vyras, pašaipiai pasakė: „Na aišku, žymiai paprasčiau greitąją išsikviesti, nei užsiregistruoti pas šeimos gydytoją“. Ši frazė iki šiol skamba mano ausyse. Negalėjau patikėti tuo, ką girdžiu. Padavęs popierius, gydytojas dingo“, – pasakojo velionio žmona.
Išrašė blogai besijaučiantį
Tada E. Eidimtui, pasakoja ji, buvo pamatuotas spaudimas, atlikta širdies kardiograma, pastatyta lašelinė, seselė nuvedė atlikti rentgeno. Visą tą laiką, sako našlė, vyro savijauta negerėjo, žmogus skundėsi silpnumu, trūko oro. Po atliktų tyrimų, teigia ji, daugiau nei valandą jie laukė gydytojo V. Ramanausko.
„Neabejojau, kad vyras bus paguldytas į ligoninę nakčiai, kad būtų stebima jo būklė. Tačiau gerokai po pietų atėjęs Virginijus Ramanauskas pasakė –„Esat sveikas, eikit namo“ ir išėjo. Nepadėjo ir argumentai, kad vyras jaučiasi labai prastai, kamuoja silpnumas, dėl atsiradusio silpnumo sunkiai eina. Buvo aiškiai matyti, kad žmogus nėra sveikas“, – pasakoja moteris.
Nors jų namai buvo visai netoli ligoninės, E. Eidimto žmona sako, kad vyrui buvo taip silpna, kad pakeliui namo kelis kartus turėjo atsisėsti pailsėti. Kol įkopė į trečią daugiabučio namo aukštą, vyras, sako ji, tris kartus sėdo ant laiptų pailsėti – visai neturėjo jėgų, trūko oro. Namie N. Eidimtas paguldė vyrą į lovą.
Kitą dieną mirė
„Kitą rytą vyro būklė nepagerėjo, jis jautėsi blogai, tad, palikusį jį gulėti lovoje jau prieš 8 ryte išbėgau į polikliniką, kaip gydytojas V. Ramanauskas ir sakė, užregistruoti vyrą pas šeimos gydytoją. Anksčiausia priėmimo pas šeimos gydytoją data – gruodžio 1 d.
Užregistravusi vyrą gruodžio 1 dienai pas šeimos gydytoją, grįžau namo. Grįžusi namuose vyrą radau jau suklupusį ant grindų ir sunkiai kvėpuojantį. Skubiai iškviečiau greitosios medicinos pagalbos automobilį. Vyras vis kartojo –„dar nenoriu mirti“. Atvykus dviem specialistų ekipažams, jie bandė pagelbėti mano vyrui, darė dirbtinį kvėpavimą, tačiau jo gyvybė užgeso“, – sako ji.
2015 m. lapkričio 20 d. Edvardas Eidimtas artimųjų ir draugų buvo išlydėtas į paskutinę kelionę. N. Eidimtas neabejoja, kad jos vyro gyvybę buvo galima išgelbėti, „jei ne gydytojo V. Ramanausko abejingumas ir aplaidumas“.
Moteris atsisakė daryti skrodimą, tikrai nesinorėjo bylinėtis teismuose, nes ši tema buvo per daug skaudi jai ir artimiesiems. Tačiau nuėjus pas šeimos daktarą paimti pažymos dėl mirties, ji labai suabejojo savo sprendimu, pamačiusi įrašą, jog pagrindinė mirties priežastis – prostatos vėžys, nuo kurio, teigia moteris, vyras buvo pasveikęs jau senai, reguliariai važiuodavo į Šiaulius tikrintis, tad ši įveikta liga, tikina ji, jokios įtakos vyro mirčiai negalėjo turėti.
Reikėjo nešti „vokelį“
E. Eidimto anūkas priduria, kad po jo mirties žmonės kalbėjo, kad reikėjo neštis „vokelį“, tada gydytojai būtų atidžiau apžiūrėję ir paguldę senelį slaugai.
„Patikėkit manim, tokiu momentu ne apie vokelį galvoji, pirmiausia bandai padėti artimajam, o kai jau pasimato pagerėjimas ir po kelių dienų žmogų išleidžia, tada jau aišku eini su „padėka“ už pagalbą artimajam. Kiti pasakojo apie šio gydytojo „malonų“ bendravimą ir aplaidumą.
Norėčiau visiems palinkėti sveikatos, stiprybės, o pakliuvus į panašias situacijas siūlau netylėti, nes jei patys būtume žinoję apie tokį daktarą anksčiau, būtume nukreipę senelį pas kitus specialistus, todėl manau visada verta pasidomėti, į kieno rankas atiduodame savo artimuosius, ir viešinti tokius ………… (apibūdinimą pasirinkite patys), kuriems nusispjauti į žmogaus gyvybę“, – sako vyras.
Gydytojas: paciento būklė buvo stabili
Naujosios Akmenės ligoninės vidaus ligų gydytojas Virginijus Ramanauskas tv3.lt sakė suprantantis artimųjų nusivylimą ir reiškiantis jiems užuojautą, tačiau pabrėžė, kad jis padarė viską, ką galėjo, kad E. Eidimtui padėtų.
„Tą atvejį puikiai prisimenu. Tai buvo lapkričio 17 dieną ryte, 10 val. Aš kaip tik budėjau priėmimo skyriuje ir greitosios pagalbos automobilis atvežė Edvardą Eidimtą. Jis turėjo padidintą arterinį kraujo spaudimą. Tuo metu jis nebuvo ypač aukštas – 155/90.
Ligonis, neskaitant to, kad skundėsi pakaušio skausmais, kas yra būdinga esant padidintam kraujo spaudimui, jam dar truputėlį spaudė krūtinę, dėl ko anksčiau nelabai skųsdavosi. Pasidariau papildomai elektrokardiogramą ir, matydamas labai nežymius pakitimus, apsidrausdamas dėl mikro kardio infarkto, padariau specialų tyrimą, kuris buvo neigiamas“, – komentuoja V. Ramanauskas.
Ligonį jis paskyrė į stebėjimo palatą, jį stebėjo kelias valandas, E. Eidimtui buvo paskirta lašelinė, vaistai. Stebėjimo metu, teigia gydytojas, paciento būklė pagerėjo.
„Jo spaudimas sumažėjo iki normos – maždaug 125/78 ir pulsas buvo sunormalizuotas iki 80 (prieš tai buvo virš 100). Jis kitai gydytojai dar pasiskundė, kad truputėlį sunku krūtinėje, kai kvėpuoja, tai jį dar nusiuntė atlikti rentgenologinio tyrimo, tačiau jokių infiltracinių pakitimų plaučiuose nebuvo rasta.
Tad buvo padaryti visi tyrimai ir tuo metu, po keturių valandų, kadangi spaudimas ir pulsas buvo normalus, pakitimų plaučiuose buvo nerasta – ligonio būklė buvo stabili, aš išrašiau jį namo, nukreipiant pas šeimos gydytoją dėl tolimesnio stebėjimo ir gydymo.
Žinot, mes ne dievai, negalime iš anksto numatyti, tačiau šiame pasaulyje visko būna“, – kalbėjo gydytojas.
Jis nurodė, kad artimiesiems visada atrodo, kad tam žmogui labai blogai, bet šiuo atveju, tikina gydytojas, E. Eidimto būklė, kai jį išleido, nebuvo tokia bloga.
V. Ramanauskas taip pat sakė, kad E. Eidimtas bloga savijauta skundėsi tik atvykus į ligoninę, o kai jį išrašė, jau nebesiskundė.
„Pagal statistiką pasaulyje kasmet nuo širdies staigių minčių miršta apie 17 mln. žmonių, vien tik Lietuvoje miršta 7 proc. 100-tui tūkst. gyventojų. Kiekvienas atvejis yra nemalonus, aš visiškai užjaučiu artimuosius“, – kalbėjo jis.
Vyrą ligoninėje galėjo dar palikti
Buvusi ilgametė Kauno 2-os klinikinės ligoninės administracijos medicinai vadovė Rita Banevičienė tv3.lt pirmiausia nurodė, kad pacientai yra labai jautrūs sveikatos problemoms ir tiksliai komentuoti situaciją, nežinant visapusiškos informacijos, yra sunku: t.y. nesusipažinus su įrašais medicininėje kortelėje, nežinant atliktų tyrimų apimties, jų rezultatų, pradėto gydymo ar tikrųjų paciento nusiskundimų, kuriuos nupasakoja artimieji.
„Nors ligos eiga ir baigtis priklauso ne vien nuo mediko – yra sunkios lėtinės ligos, neteisingai vartojami medikamentai, taip pat staigios mirtys- bet medicinoje įprasta, kad gydytojo veiksmai vertinami pagal rezultatą. Šiuo atveju jis blogas, nes pacientas mirė.
Iš patirties žinau, kad rizikingo (vaiko, seno žmogaus, lėtine, sunkia liga sergančio) paciento būklę stabilizuoti per trumpą laiką yra sudėtinga. Prieš keletą metų tam yra įvesta priėmimo skyriuje teikiama stebėjimo paslauga, kuri suteikia gydytojui galimybę atidėti skubų sprendimą 24 valandoms. Medikai ne visada ja pasinaudoja“, -sako R. Banevičienė.
