Šį pasiūlymą pateikė opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Jis kėlė klausimą, ar pratęsti karantiną, tai yra ekstremalią situaciją, dėl koronaviruso turėtų Vyriausybė, ar Seimas.
„Matant teisinę koliziją arba teisinį neaiškumą, Seimo narių pareiga yra tą klausimą išaiškinti. Jeigu tai būtų neišnagrinėta, neiškeltas tas klausimas, valstybei potencialiai gali tekti mokėti dideles kompensacijas žmonėms, kurie gali paduoti valstybę į teismą krizei pasibaigus“, – po valdybos posėdžio Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis rėmėsi kelių teisės profesorių nuomone, kad užsitęsus karantinui ir gilėjant krizei, kyla reali grėsmė visuomenės rimčiai, o tai yra pagrindas įvesti nepaprastąją padėtį.
Įstatymas numato, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir šiame įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.
Pasak Seimo opozicijos lyderio, pasibaigus krizei valstybė gali sulaukti kreipimųsi dėl žalos atlyginimo, o tada kils klausimas, ar Vyriausybės nustatyti ribojimai buvo teisėti.
„Klausimas teisininkams Seime – kokiu teisiniu pagrindu turi būti pratęsiama ekstremali situacija. Kaip Teisės ir teisėtvarkos komitetas nuspręs, tokiu keliu mes ir keliausime“, – pirmadienį per Seimo valdybos posėdį teigė G. Landsbergis.
Seimo valdybos posėdyje dalyvavęs premjero patarėjas Donatas Matuiza tvirtino, kad Vyriausybė turėjo visus teisinius pagrindus skelbti ekstremalią situaciją.
„Nepaprastoji padėtis yra kraštutinė priemonė. Ar jos tikrai jau dabar reikia imtis? Mes, Vyriausybės atstovai, norime pasakyti, kad nematome būtinumo tą daryti, nes vis tiek bus daug stipriau varžomos visuomenės teisės ir laisvės“, – sakė jis.
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis Seimo valdybai pateiktoje išvadoje nurodė, kad „esant poreikiui pratęsti visuotinį karantiną ilgesniam laikotarpiui didės abejonė, ar pratęstas ir palyginti ilgai galiojantis visuotinio karantino režimas, kurį įvedė Vyriausybė, pasireiškiantis gausybės konstitucinių teisių ir laivių ribojimu, neiškreipia nepaprastosios padėties instituto“.
„Tokią padėtį, kaip išimtinio ir ekstremalaus valdymo režimą, turėtų įvesti Seimas sesijos metu, jei COVID-19 situacija pratęsto karantino kontekste keltų realią grėsmę visuomenės rimčiai“, – nurodė teisininkas.
Buvęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius pareiškė, kad „Vyriausybės nutarimu įtvirtinti ribojimai praktiškai idealiai atitinka tuos, kurie yra tvirtinti Nepaprastosios padėties įstatyme, todėl nustatytus ribojimus reikėtų patvirtinti Seime“.
Panašią poziciją išsakė ir teisininkai Vytautas Mizaras, Aušra Vainorienė.
Ir premjeras Saulius Skvernelis, ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad planuojama pratęsti anksčiau nustatytą dviejų savaičių karantino terminą.
