85-erių sukaktį netrukus minėsiantis dailininkas vitražistas Kazimieras Morkūnas po trijų dešimtmečių galės įgyvendinti savo idėją - Seimo rūmų vitražuose įamžinti Žalgirio mūšį. Trečiadienį Seimo valdyba pritarė dailininko K. Morkūno siūlymui pažymint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines ir siekiant Seime įamžinti Žalgirio mūšio atminimą atnaujinti dalį Seimo I rūmų vitražo.
Kaip sako pats garbaus amžiaus menininkas, idėja Seimo rūmų vitražuose įamžinti Žalgirio mūšį gimė beveik prieš tris dešimtmečius, kai dar buvo statomas Aukščiausiosios Tarybos pastatas, tačiau jos buvo atsisakyta tuometei vadovybei pareikalavus greta įamžinti sovietų simbolius.
"Jei kairėje pusėje Žalgirio kovos fragmentas, tai priešingoje turėjome įamžinti Didįjį tėvynės karą, o apačioje (dabartinėje Seimo galerijoje) - vitražus, skirtus Spalio revoliucijai ir 40-iesiems metams. Žodžiu, kad atsispindėtų visa sovietinių laikų istorija", - prisimena K. Morkūnas.
Pasak vitražisto, su rūmų architektais Algimantu ir Vytautu Nasvyčiais pavyko priimti kitą pasiūlymą:
"Jau šioks toks atšilimas jautėsi, tad pagalvojom, negi mes tą sovietinę istoriją kelsim, juk ne 60-ieji ar 70-ieji metai. Žinot, su Nasvyčiais labai paprasta - vienas pradeda kalbėti, kitas baigia, ir mums pavyko įtikinti, kad reikia kažko linksmesnio - su jaunimu, pavasariu, šokiu. Bet vieną sąlygą tuometis pirmininkas iškėlė - be kario išvaduotojo vis tiek neapsieisit, jis turi būti. Karį išvaduotoją mes patalpinom po laiptais, jis ir dabar yra be jokių penkiakampių, tarybinės atributikos - guli sau ir niekas jo nemato", - sakė vitražistas.
Menininkas sako dar turįs išlaikęs pradinius vitražo eskizus ir, kol leidžia jėgos, norįs šią idėją įgyvendinti ir tokiu būdu išlaikyti Seimo vitražų vientisumą.
Pagal Seimo valdybos sprendimą, papildomų lėšų Žalgirio mūšiui skirto vitražo sukūrimas nepareikalaus. Darbų išlaidos bus apmokėtos iš gaunamų pajamų už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą.
