Diskusiją pradėjęs opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Eligijus Masiulis atkreipė dėmesį į tai, kad 26-ieji nepriklausomos Lietuvos metai reiškia ir tai, jog šalies visuomenėje yra užaugusi nauja 30-50 metų karta, kuri esą turėtų būti labiau linkusi palaikyti liberalios politikos skleidėjus. Anot jo, anksčiau situacija Liberalų sąjūdžiui buvo mažiau palanki.
„Liberalai prieš 10 metų turėdavo daug simpatikų pačiame jauniausiame segmente, bet dažniausiai tas jauniausias segmentas sekmadienį, kada reikia eiti į rinkimus, rasdavo įdomesnių užsiėmimų ir į tuos rinkimus neateidavo.
Kalbu apie pasyvų dalyvavimą jaunesnios visuomenės grupės ir tada rezultatus nusverdavo vyresnio amžiaus žmones, kurie kur kas pareigingiau ir aktyviau dalyvauja rinkimuose.
Jeigu anksčiau liberalai buvo siejami su didžiųjų miestų žmonėmis ir taktika buvo orientuota į juos, tai dabar mes matome, kad rajonų, regionų centruose irgi atsiranda daugiau palaikymo paramos“, – kalbėjo E. Masiulis.
Ne pažadai lems rinkimų rezultatus?
Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis svarstė, jo rinkėjai jau perkando pažadus žarstančius politikus, todėl rinkėjų elgesys per šių metų Seimo rinkimus bus jau kitoks.
„Manau, kad šituose rinkimuose didesnius šansus laimėti turės ne tie, kurie daugiau pažadės, bet tie, kurie sugebės įrodyti, kad tą, ką pažadėjo, jie yra pajėgūs įgyvendinti. Jeigu anksčiau žmonėms ne visai buvo įdomu, kaip tu ten pasieksi aukštesnį minimalų mėnesinį atlyginimą ar kaip padarysi, kad žmogus gautų didesnį darbo atlyginimą, tai dabar vis daugiau domimasi, kaip tai galima padaryti“, – kalbėjo politikas.
Liberalas, nagrinėdamas dabartinės valdančiosios koalicijos valdymo laikotarpį, atkreipė dėmesį į tai, kad Seimo rinkimuose šiemet, deja, bus mažiau rinkėjų, galinčių kritiškai vertinti valdžios veiksmus.
„Žmonių, kurie patys užsiimtų savo veikla, skaičius per pastaruosius keturis metus sumažėjo nuo 16,9 iki beveik 10 procentų, kitaip tariant, vos ne 7 procentais sumažėjo žmonių, kurie kažką patys gyvenime kurtų, tarkime, šeimos verslą ar kažką panašaus.
Tai rodo, kad nemaža dalis visuomenės ir ta dalis didėja, kurie tampa priklausomi nuo valdžios sprendimų, kurie labiausiai susiveda į socialinių išmokų, pensijų dydžius ir minimalų mėnesinį atlyginimą. Tų žmonių, kurie yra nepriklausomi, kurie gali kritiškai vertinti valdžią ir savo aplinką, yra sumažėję“, – komentavo E. Masiulis.
Opozicijos atstovas, kritikuodamas dabartinius valdančiuosius, išskyrė kelias esmines problemas, kurios esą nėra iš esmės sprendžiamos ne tik šioje, bet ir praėjusiose Seimo kadencijose.
Turime fundamentaliausią problemą – žmonių skaičių Lietuvoje. Partijos savo programose turi dėti akcentą į tai, kaip mes pasieksime, kad žmonių skaičius nemažėtų, o pradėtų augti. Mes galime svaigti apie tai, kaip mūsų ekonomika gali augti, kaip mes čia būsime konkurencingi, bet, jeigu mažėja gyventojų, tai mes susiduriame su ypatingu iššūkiu, tarkime, kai kaip kuriuose rajonuose 1,5 senjoro tenka 2 dirbantys žmonės. [...]
Reikia išdrįsti kai kuriais atvejais priimti sprendimus, kurie trumpuoju laikotarpiu gali sukelti nepasitenkinimą tam tikroje visuomenės dalyje. Tarkime, kalbant apie mokytojus, tai dabar numetėm kaulą ir iki rinkimų bus ramu. Bet esmė ne tame. Esmė tame, kad Lietuvoje vienam mokytojui tenka 9 vaikai, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 17-18 vaikų. Tai paruoškime programą keturių metų, kaip padarysime, kad po keturių metų vienam mokytojui tektų 15 vaikų ir mes iš tų pinigų, kuriuos dabar skiriame švietimui, galėsime mokėti tiems mokytojams, kurie liktų dirbti“, – aiškino E. Masiulis.
Socdemas: išgryninome geriausius
Didžiausios valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkas Algirdas Sysas, kalbėdamas apie socdemų darbus, nedaugžodžiavo ir paragino prisiminti gyvenimu Lietuvoje patenkintų žmonių skaičiumi, kuris, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ duomenimis, siekia 75 procentus.
Anot A. Syso, dabartinės koalicijos valdymo laikotarpis pasižymėjo tuo, kad tiek žmonėms, tiek ir verslui esą streso nebuvo sukelta. Vis dėlto, socialdemokratas neslėpė, jog valdantiesiems lengva nebuvo.
„Jokių stresų verslui ir žmonėms mes per tuos keturis metus nesukėlėme. Jokių stresų nebuvo, išskyrus pažymas, telefoninių pokalbių išklotines, apie kurias visą laiką kalbama, norint nukreipti dėmesį nuo to, kas yra daroma realiai.
Aš suprantu, kad turi vykti spektaklis, turi vykti šou. Prie to prisideda ir mūsų aukščiausi pareigūnai, kurie tai nutekina pažymą, tai nenutekina. Manau, kad labai teigiamas dalykas, kad per tuo keturis metus mes patys, prezidentės pažymų proga ir ministrų egzaminavimu, struktūrų pagalba, tikrai atsijojome pačius geriausius. Blogiausi nebuvo prileisti prie valdžios arba buvo nustumti nuo valdžios, tai yra žmonės buvo patikrinti ne tik savo darbu, bet ir visokiomis pažymomis, prezidentinės komandos žmonėmis“, – kalbėjo A. Sysas.
Socdemo teigimu, didžiausi valdančiųjų pasiekimai yra dviejų nepriklausomybių užtikrinimas.
„Mes turime dvi nepriklausomybes – energetinę ir nacionalinę. Reikėjo didelių lėšų, kurias reikėjo nukreipti į krašto apsaugą bei daryti energetinius projektus“, – pažymėjo A. Sysas.
Socdemai vis dar lyderiauja, bet...
Šių metų vasario mėnesio visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos rodo, kad ir toliau partijų reitingų lentelėje lyderiauja socialdemokratai, kurių populiarumas siekia 23 proc., antroje vietoje su 9,9 proc. įsitaisę Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), trečioje – Liberalų sąjūdis (8,7 proc.). Toliau rikiuojasi partija „Tvarka ir teisingumas“ (7,4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (7,1 proc.), Darbo partija (6,8 proc.). Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) 5 proc. rinkėjų palaikymo barjero, kaip rodo apklausos, gali neperžengti.
„Bet šie reitingai dar ne viską pasako. Labai svarbu, kiek aktyvūs rinkimų dieną bus rinkėjai. Šie rezultatai apklausos rodo žmonių, kurie yra apsisprendę, kad balsuos ir už ką balsuos, nuomones“, – atkreipė dėmesį partijų reitingų analizę pristatęs visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys.
Anot jo, tyrimai rodo, kad dalis rinkėjų, kurie galbūt net ir turi aiškias politines simpatijas, ne visada yra iki galo nusprendę, ar eis išreikšti savo valią. V. Gaidys atkreipė dėmesį į tai, jog skirtingų partijų rinkėjų aktyvumas gali reikšmingai pakeisti tai, ką rodo partijų reitingai.
„Vilmorus“ tyrimuose nurodoma, kad aktyviausiai Seimo rinkimuose daluvauja TS-LKD elektoratas – 71 proc. Taip pat aktyvūs yra LLRA rinkėjai – 67 proc. Toliau pagal aktyvumą rikiuojasi Liberalų sąjūdžio rėmėjai (56 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjai (55 proc.). Mažiau aktyvus yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ (44 proc.) ir Darbo partijos (35 proc.) elektoratas.
Į šias tendencijas atkreipė ir diskusijoje dalyvavęs TS-LKD atstovas Tadas Langaitis. Jis spėjo, kad Seimo rinkimų dieną situacija gali būti visai kitokia negu rodo reitingai.
„Mes matome nesikeičiančius reitingus, bet kokie iš tikrųjų yra tie partijų reitingai? Mano spėjimas būtų, kad mes žiūrime į socialdemokratų 20 procentų, konservatorių – 16 procentų ir liberalų – 12-13 procentų, o kitos keturios partijos svyruoja ant patekimo į Seimą ribos.
Kas sudarys valdančiąją koaliciją, priklauso nemažai nuo būtent tų keturių partijų – R. Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, „darbieičiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija“, – kalbėjo T. Langaitis.
Ragina „nenurašyti“ Darbo partijos
Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus konferencijoje akcentavo, kad kiekvieni Seimo rinkimai turi tam tikrą visuomeninį kontekstą, kuris atspindi rinkėjų lūkesčius, į kuriuos turėtų orientuotis politinės partijos.
„2000 metais buvo aiškus švytuoklės svyravimas, 2004 metais buvo labai akivaizdus naujumas, Europos Sąjunga, kitokių politikų poveikis, 2008 metais viena dalis žmonių sakė, kad politikai nieko nekeičia, balsuokime už A. Valinską, o kita dalis sakė, kad reikia kažką daryti, nes artėja ekonominė krizė, balsuokime ne už socialdemokratus, o geriau už konservatorius, 2012 metais žmonės kalbėjo, kad užtenka tos agresijos, reikia paprasčiau elgtis, išlaikyti balansą“, – komentavo M. Katkus.
„Ilgą laiką atrodė, kad šitie Seimo rinkimai bus maždaug „leiskite dar truputį geriau pagyventi“, „dabar gerai sekasi, ramu, leiskite dar taip pabūti“. Bet paprastai žmonės rinkimų metu prisimena tai, kas vyko nuo metų pradžios. Buvo labai aišku, kad šie metai prasidėjo su aiškiu pokyčio ženklu: tėvai skandina savo vaikus šuliniuose, korupcijos skandalai. Akivaizdu, kad žmonės dar nesuvokia to, kas jiems tą išeitį pasiūlys, pokytį siūlo“, – atkreipė dėmesį viešųjų ryšių žinovas.
M. Katkaus įsitikinimu, aiškių problemų yra ir daugiau viešajame valstybės gyvenime ir kol kas, pasak jo, kaip dilemas spręsti nėra ištransliavusi nė viena partija.
„Lietuvoje nėra nė vienos partijos šitame rinkimų cikle, kuri neštų populistinę žinią. Nė viena partija nesinaudoja visu tuo populizmo arsenalu, kuris yra padėtas ant stalo – mes neturime antiemigracinės partijos, mes neturime nė vieno rimto veikėjo antikorupcijos tema.
Liberalai elgiasi taip, kad viskas pas juos tarsi natūraliai eis, konservatoriai ieško savo ateities su visiškai nežinomais naujais lyderiais“, – komentavo M. Katkus.
M. Katkus spėjo, kad šia siūlymų, kaip spręsti problemas, vakuumo situacija gali puikiai pasinaudoti Darbo partija ir būtent „darbiečiai“ gali nustebinti savo pasirodymu Seimo rinkimuose.
„Spėčiau, kad dalis tų žmonių, kurie norės pokyčių, nueis pas liberalus, bet dalis tų žmonių taip pat neišvengiamai turės rinktis tarp kažko, kas bus „darbiečiai“ ar „tvarkiečiai“. Aš statyčiau už „darbiečius“, nes jų rinkimų kampanija visą laiką būna labai stipri ir aš manau, kad „darbiečių“ reitingai yra apgaulingi, nes ta partija atrodo žymiai stipresnė reklamine prasme negu „tvarkiečiai“, – aiškino viešųjų ryšių specialistas.
