Seimo pirmininko Viktoro Muntiano postą klibina ir valdančiųjų frakcijų atstovai, pasirašę po „darbiečių“ inicijuotu nepasitikėjimo pareiškimu.
Kaip BNS informavo opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnė Virginija Baltraitienė, po dokumentu parašus suraitė penki socialdemokratai, po vieną valstietį liaudininką ir liberalcentristą bei maždaug šeši socialliberalai.
Valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, liberalcentristai, socialliberalai ir Pilietinės demokratijos partija, kuriai vadovauja nepasitikėjimo sulaukęs parlamento vadovas.
Pasak „darbiečių“ vadovės Seime, penktadienį nepasitikėjimo tekstas dar keliavo tarp seimūnų, tačiau surinktų parašų kiekis jau viršija būtiną skaičių - 29 arba vieną penktadalį parlamentarų. Iš opozicinių frakcijų nuversti V.Muntianą panoro daugiausia „darbiečiai“, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai bei liberalsąjūdiečiai.
Tuo metu konservatoriai savo verdiktą žada pasakyti kitą savaitę ir tikisi, kad iki to laiko V.Muntianas atsistatydins pats. Atsistatydinti Seimo pirmininką skatina ir „darbiečiai“, liberalsąjūdiečiai, „tvarkiečiai“ bei Naujosios sąjungos (socialliberalų) atstovai. Pastarieji, pasak partijos pirmininko pavaduotojo Algirdo Monkevičiaus, bendravo su pilietininkais ir prašė „pasikalbėti“ su V.Muntianu, kad šis trauktųsi savo noru.
Tuo metu pats parlamento vadovas kol kas trauktis neketina, bet sako per Velykų šventes ir kitas laisvas dienas „išstudijuos visą tą situaciją“ ir padarys išvadas.
Nepasitenkinimas V.Muntianu kilo po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog Seimo vadovas figūruoja Kauno savivaldybės ir Kauno apskrities korupcijos byloje, kurioje šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas.
V.Muntianas buvo užfiksuotas mokantis pinigus šiuo metu suimtam Kauno apskrities viršininko pavaduotojui Virginijui Vizbarui, teigta, jog pinigai skirti atsilyginti už sklypo, esančio Kėdainių rajone, padalijimą ir žemės paskirties pakeitimą.
Seimo pirmininkas sako, jog 2 tūkst. litų sumokėjo kompensuodamas V.Vizbaro išlaidas, nes pastarasis neva V.Muntiano prašymu surado dalijamo sklypo projektą padariusią įmonę ir šiai iš pradžių sumokėjo savais pinigais, kuriuos V.Muntianas esą tiesiog grąžino.
Minėtas sklypas nėra V.Muntiano nuosavybė, jis priklauso Kėdainiuose žinomam verslininkui Vilhelmui Grūdei. Nepasitikėjimą inicijavę parlamentarai teigia, jog V.Grūdė yra geras Seimo pirmininko draugas. Sklypas buvo skirtas parduoti Seimo pirmininko svainiui Algimantui Vasiliauskui.
Seimo vadovas penktadienį žurnalistams sakė, jog jis su V.Vizbaru žodžiu sudarė civilinę sutartį, todėl nieko blogo tame nematąs.
„Taigi žodinė sutartis, civilinė žodinė sutartis, iki 5 tūkst. litų. Egzistuoja toks dalykas ir jinai yra pilnai įgyvendinta iš mano pusės. Ir antros pusės, ar buvo ta mano sutartis įgyvendinta pilnai, galima pasiklausti“, - sakė V.Muntianas.
Nepasitikėjimą parlamento vadovu gali pareikšti ne mažiau nei 29 seimūnai, tačiau siekiant jį atstatydinti reikia surinkti ne mažiau nei 71 balsą. Iš viso Seime yra 141 vieta.
V.Muntianas buvo išrinktas į Seimą kaip Darbo partijos, kuri dabar inicijuoja jam interpeliaciją, narys. Vėliau jis tapo Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho aršiu oponentu ir ėmė vadovauti Pilietinės demokratijos partijai, kurios pagrindą sudarė atskilę nuo Darbo partijos buvę jos nariai.
