Taip ji komentavo apklausos, kurioje devyni ši dešimties apklaustųjų teigė, jog Lietuvoje turėtų atsirasti seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus registras, rezultatus.
„Kalbant apie tą populiarią nuomonę, kad turėtų atsirasti toks atskiras viešas registras, galbūt reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiandieną Lietuvoje jau yra registras apskritai visų nusikaltimų, juose ir su jais turi teisę susipažinti, tarkime, darbdaviai, priimdami darbuotojus, ypatingai į tam tikras sritis, kuriose yra darbas su vaikais“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.
„Tai aš manyčiau, reikėtų kelti klausimą, ar verta dubliuoti, tai yra, kurti naują registrą, ar galbūt vertėtų padiskutuoti apie atvėrimą šio registro, kalbant apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus, kokioms nors papildomoms grupėms“, – sakė ji.
V. Čmilytės-Nielsen nuomone, registrą galbūt galėtų matyti tėvai, samdantys aukles, ar kiti žmonės, kuriems tokia informacija aktuali.
Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, jog Europoje panašų registrą turi tik Lenkija, tačiau ir jos patirtis rodo, kad jis neužkardo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus.
„Jis nemažina skaičiaus tokio pobūdžio nusikaltimų. Tai yra, neužkardo, neapsaugo aukų“, – pastebėjo ji.
Gegužę grupė Seimo narių registravo seksualinių nusikaltimų registro įstatymo projektą. Jo tikslas – nustatyti asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus kontroles priemones, siekiant užkardyti naujas nusikalstamas veikas.
Anot projekto, tokį registrą sudarytų ribotos prieigos ir viešasis registrai.
Vis dėlto, pasak Seimo pirmininkės, minėtame projekte yra „pakankamai rimtos spragos“ – pavyzdžiui tai, kad jis kertasi su nekaltumo prezumpcija.
„Yra įregistruotas įstatymas berods „valstiečių“ frakcijos kelių narių, kuris panašus labai yra į Lenkijoje galiojantį įstatymą. Jam Teisės departamentas yra išsakęs pastabų dėl prieštaravimo Konstitucijai, kadangi ten yra nuostata, kad ne tik padarę nusikaltimus, bet ir įtariami padarę nusikaltimus turėtų būti tame viešame registre“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai visgi kertasi Teisės departamento nuomone, ir matyt, su ja reikėtų sutikti, su nekaltumo prezumpcija“, – pridūrė ji.
