Šiandien įvyko ir Seimo Pirmininkės bei Ukrainos parlamento pirmininko Ruslano Stefančiuko susitikimas.
Jame Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad parlamentinio solidarumo su Ukraina ir paramos ypač reikia dabar, kai Rusija sąmoningai intensyviau apšaudo miestus, civilius gyventojus ir taikosi į civilinę infrastruktūrą.
„Susitikime sakiau, jog Lietuva tai vertina kaip dar vieną Rusijos karo nusikaltimų įrodymą ir sieks, kad už juos atsakingi būtų nubausti. Be to, dirbame su Europos Sąjungos partneriais dėl 9-ojo sankcijų paketo, kuris numatytų Rusijai papildomų ribojančių priemonių. Kartu privalome griežtinti sankcijas Baltarusijai, ypač po žinios apie steigiamą bendrą su Rusija brigadą ir ruošiamą infrastruktūrą priimti daugiau Rusijos karių“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak parlamento vadovės, šiuo metu svarbu išlaikyti istorinio sprendimo, kuriuo Ukrainai suteiktas ES šalies kandidatės statusas, pagreitį ir greičiau pradėti derybas dėl narystės ES.
„O kad tai įvyktų kuo skubiau, privalome padėti Ukrainai įveikti Europos Komisijos nurodytus trūkumus. Turiu svajonę, kad derybos baigtųsi 2027 m., Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Be to, reikia spręsti Ukrainos euroatlantinių siekių klausimą. Politiniai sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į naują politinę tikrovę. Negalima ignoruoti fakto, kad Ukraina taip pat saugo NATO nuo Rusijos agresijos. Tam reikia kolektyvinių ES ir NATO ar net platesnės tarptautinės bendruomenės sprendimų ir veiksmų. Lietuvos pažadas – būti pasiūlymų ir procesų smaigalyje, kaip jau ne kartą buvo, ir dvišale pagalba rodyti pavyzdį kitiems“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Be to, šiandien Seimo Pirmininkė lankėsi išlaisvintose Ukrainos teritorijose – Borodiankoje, Bučoje ir Irpinėje.
Tai jau antras Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen vizitas į Ukrainą karo metu. Pirmą kartą lankėsi kovo 24-ąją, praėjus lygiai mėnesiui nuo invazijos pradžios.
