Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat sako, jog Kinijos spaudimą buvo galima prognozuoti, ir jis susijęs ne tik su Taivaniečių atstovybės pavadinimu, bet ir su Lietuvos politine linija nuo šio Seimo ir Vyriausybės kadencijos pradžios.
„Išstojimas iš 17+1 formato su Kinija, rengtos diskusijos ir pareiškimai, rezoliucijos dėl uigūrų genocido, kurias priėmėme Seime su opozicijos dalyvavimu ir iniciatyva, tai mūsų linija buvo pakankamai aiški ir dabar, taip, Lietuva patiria spaudimą. Jo akivaizdoje ypač svarbu netirštinti spalvų ir politikams transliuoti vieningą žinią“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.
Jos teigimu, situacija yra suvokiama kaip problema ir grėsmė visai Europos Sąjungai ir bet kuriai valstybei.
„Šiuo metu tai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos klausimas. Jei Lietuvą galima pastumti, paspausti, priversti, matyt, jokia kita Europos Sąjungos valstybė taip pat ateityje nebus apsaugota nuo Kinijos diktato ir mūsų partneriai tą puikiai supranta“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo vadovės teigimu, Taivano pažadai pasiūlyti 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams, „turėtų šiek tiek stabilizuoti ir įkvėpti optimizmo“.
„Akivaizdu, kad tai mūsų partneriai, kurie irgi suinteresuoti Lietuvos sėkme ir Lietuvos verslo sėkme taip pat“, – sakė Seimo pirmininkė.
Taivanas, be to žada įsteigti 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kilus diplomatiniam konfliktui, Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.
