„Kalbėjome su Žurnalistų sąjungos atstovais apie tas iniciatyvas, kurios gimsta Seime, koreguoti Visuomenės informavimo įstatymą, ir tų iniciatyvų yra ne viena. Manau, kad pavyks ištaisytų tuos įstatymus, kurie nėra tobuli, ir norisi, kad tie pokyčiai būtų kokybiški“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė trečiadienį susitikusi su Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) atstovais aptarė rezonansą visuomenėje sukėlusį teismo sprendimą dėl uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes publikacijoje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.
Pasak Seimo pirmininkės, dėl susiklosčiusios situacijos reikia tiek peržiūrėti teisės aktus, tiek įvertinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymo praktiką.
„Mes galėtume pataisyti situaciją per teisėkūrą ir Seimo nariai to imasi, dabar svarbu, kad tie pokyčiai būtų išdiskutuoti ir ateityje tokios situacijos nesikartotų, t. y. pokyčiai būtų kokybiški. Kitas dalykas, dėl BDAR kyla pagrįstų klausimų ir planuojami renginiai aptarti jo taikymo netolygumams, netobulumams, ir kaip jie galėtų būti taisomi“, – sakė Seimo pirmininkė.
LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad dabartinis reglamentavimas leidžia pernelyg siauriai taikyti viešojo asmens sąvoką bei neatsižvelgti į BDAR išlygą dėl informacijos skelbimo žurnalistikos tikslais.
„Aptarėme dokumentus ir įstatymus, dėl kurių kilo visa ta istorija, tai yra Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir viešojo asmens apibrėžimas Visuomenės informavimo įstatyme. Kaip žinia, Seime yra ne vienas politikas pasiryžęs skubiai teikti pataisas dėl viešo asmens apibrėžimo, dėl viešų pinigų panaudojimo, kad tai būtų vieša“, – po susitikimo žurnalistams sakė D. Radzevičius.
„Su Seimo pirmininke sutarėme, jog būtų logiška, kad visos tos geros iniciatyvos iš atskirų politikų netaptų politinėmis lenktynėmis, o būtų realūs sprendimai, Kultūros, Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių komitetai surengtų klausymus, pažiūrėtų į tą visą temą išsamiai, kad nebūtų paliktos spragos. Tikimės, kad taip ir įvyks, kad Seime bus platesnis formatas ir bus taisomi įstatymai, ne skubotai, nes vėl gali būti, kad pataisius tik šiek tiek pamiršim kitas temas“, – kalbėjo LŽS pirmininkas.
Anot jo, daugiausia problemų kyla dėl to, kad taikant BDAR neatsižvelgiama į išlygas dėl informacijos skelbimo visuomenės informavimo, mokslo tikslais.
„Dėl BDAR nesilaikoma numatytos išlygos, jog žurnalistikos ir mokslo tikslais to reglamento gana daug nuostatų gali būti netaikomos, bet pas mus tai neįtvirtinta įstatymuose ir institucijos, priklausomai nuo jų geros valios, supratimo, taiko taip, kaip joms atrodo“, – sakė D. Radzevičius.
Nepalankaus teismo sprendimo sulaukusioje portalo publikacijoje buvo paskelbta, kad viešąjį pirkimą dėl šviestuvų atramų laimėjusios įmonės vienintelis akcininkas yra „Gatvių apšvietimo“ buvusios finansininkės sūnus. Sutartį dėl šio pirkimo Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo nutraukti dėl pažeisto skaidrumo principo.
Žurnalistų etikos inspektorius pripažino, jog publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus verslininko asmens duomenų – neįvardijus vardu, pavarde, taip pat nenurodžius giminystės ryšio. Šį sprendimą portalas skundė teismams, tačiau jie palaikė inspektoriaus sprendimą.
Dėl šios situacijos žiniasklaidos bendruomenė išreiškė palaikymą „Atvirai Klaipėdai“, ragindama apginti teisę į informaciją.
LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius pirmadienį pateikė siūlymą atnaujinti procesą ir peržiūrėti šią bylą. Šis teikimas bus svarstomas po mėnesio.
