„Šiek tiek taip (prisikalbėjo – BNS)“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Lietuva, kaip ir daugelis kitų valstybių, dalyvauja derybose, ketina dalyvauti derybose, ir reikėtų pasverti, matyt, kiekvieną žodį, vertinant tai, kokią jis įtaką gali turėti būsimoms deryboms“, – pridūrė ji.
Praėjusią savaitę A. Anušauskui paskelbus planus įsigyti vokiškų tankų „Leopard“ ir feisbuke pateikus tokio sprendimo argumentus, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog ministras atskleidė duomenis, kurie buvo žymimi slaptumo grifa „Riboto naudojimo“, ir apskritai viešina per daug informacijos.
Dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo į prokuratūrą kreipėsi parlamentarė Agnė Širinskienė. G. Nausėda teigė galintis su ministru dirbti toliau.
Pats A. Anušauskas sako, kad įslaptintos informacijos nepaviešino. Tuo metu Krašto apsaugos ministerija nurodė, kad ministro paskelbta informacija neturi įslaptintos informacijos požymių.
Visgi V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad svarbiausia kalbant apie krašto apsaugos reikalus diskutuoti, „kaip veiksmingiausiai pasirengti esančioms grėsmėms, būsimoms grėsmėms“.
Ji pabrėžė, kad Rusija tęsia karą prieš Ukrainą, o Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimas tampa vis labiau nenuspėjamas, į šalį persikeliant samdinių grupei „Wagner“.
„Lietuva turėtų į tai fokusuotis, o ne į ministro feisbuko įrašus“, – teigė Seimo pirmininkė.
Lietuva tankus perka įgyvendindama ketinimus šalies kariuomenėje sukurti diviziją. Pareigūnai teigia, kad sandorio vertė galėtų siekti apie 2 mlrd. eurų.
