Praėjusią savaitę siūlymui pasitraukimą svarstyti po pateikimo pritarė 103 Seimo nariai, susilaikė keturi parlamentarai, balsavusių prieš nebuvo.
Pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.
Trauktis iš konvencijos pasiūliusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, nuo 2003 metų, kai Lietuva ratifikavo dokumentą, saugumo situacija regione iš esmės pablogėjo, o grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos smarkiai išaugo.
Anot jos, priešpėstinių minų naudojimas padidintų Lietuvos kariuomenės vienetų gebėjimą riboti priešo judėjimą, ypač kritiniuose ir riboto pravažumo mūšio lauko taškuose.
KAM teigimu, net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos, Lietuva laikytųsi prisiimtų tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis, taip pat visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų.
Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas penkių šalių paskelbtus sprendimus pavadino „pavojinga kliūtimi civilių gyventojų apsaugai ginkluoto konflikto metu“.
Latvijos parlamentas jau nubalsavo už pasitraukimą iš konvencijos.
Tokie sprendimai įsigalioja praėjus tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įteikia savo pasitraukimo dokumentus
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
