Tiesa, pagalbos prireikė ne jam, o jo draugei.
„Savaitgalis buvo visai ne toks, kokio tikėjausi. Turėjau važiuoti į Rygą susitikti su Dalai Lama, tačiau šeštadienį po pietų teko apsilankyti Respublikinėje Vilniaus universitetinėje arba, kitaip tariant, Lazdynų ligoninėje. Šįkart, kaip nekeista, skubios pagalbos prireikė ne man, o draugei.
Viskas prasidėjo po keturių, kai pravėrėme ligoninės priimamojo duris. Po valandos šiaip ne taip Draugei buvo suleisti elementarūs nuskausminamieji. Po to dar dvi valandas sėdėjome koridoriuje, kol apie septintą pagaliau patekome į pirminę apžiūrą. Dar po valandos draugę apžiūrėjo ir neurologas, kuris nusprendė, kad būtina padaryti kompiuterinę tomografiją.
Kadangi nė vienas iš mūsų visiškai nesigaudėme, kur reikalingas kabinetas, o draugei vaikščioti buvo labai sunku, neurologas prie mūsų (!) kažkam paskambino ir paprašė, kad ateitų pasitikti. Daugiau nebetrukdydami gydytojo išėjome į koridorių laukti to pasitinkančio asmens...
Po pusvalandžio reikalingo kabineto pradėjome ieškoti patys. Ir radome. Jokios įeiti draudžiančios lemtutės nedegė, tad, mandagiai pabeldusi į duris Draugė įėjo į vidų. Likęs koridoriuje staiga išgirdau: „Opa!” Pasirodo, specialistė, kurio taip laukėme... miega! Supratusi, kad buvo užklupta, ši ėmėsi taktikos „puolimas – geriausia gynyba“ ir pradėjo kelti balsą ant Draugės, kad jos numeriukas pasibaigęs! Tik man įsikišus ji pagaliau nustojo burnoti ir, pati išspausdinusi naują numeriuką, pagaliau atliko savo darbą.
Pas neurologą sugrįžome apie 21 val. Ir sužinojome, kad reikia sulaukti kompiuterinės tomografijos aprašymo, kurį daro Kaune (!), tad geriausiu atveju jis bus vidurnaktį, bet tikėtina, kad dar vėliau. Po daugiau nei šešių valandų SKUBIOS medicinos pagalbos buvome tokie nusikalę, kad numojome ranka ir išvažiavome namo.
Esu girdėjęs daugybę istorijų apie ligoninės priimamuosius, pats ne kartą ten buvau atsidūręs, bet kaskart pašiurpstu vis iš naujo. Apie gydytojus nenoriu pasakyti nieko blogo – jie buvo malonūs (na, bent jau didžioji dauguma) ir profesionalūs. Juolab, kad jų darbas tikrai ne iš lengvųjų – per tas šešias valandas pamatėme tokių pacientų, kuriems labiau reikėtų policijos daboklės, nes medikų pagalbos.
Tačiau netvarka šioje sistemoje bado akis. Kai patenki į įstaigą, kurioje turi sulaukti SKUBIOS medicinos pagalbos, kartoju SKUBIOS (!!!), o prasėdi šešias valandas ir išvažiuoji taip ir nesužinojęs tikslios diagnozės, tai yra KATASTROFA! Nors kovojame su alkoholio vartojimu, bet, prisiekiu Dievu, viskas, ko norėjau grįžęs į namus, tai – gera viskio taurė.
Agnė Širinskienė, Aurelijus Veryga, raginu jus imtis veiksmų, priversti dirbti didžiulę Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų armiją, kad pagaliau ledai pajudėtų iš vietos, nes labiausiai šioje srityje trūksta geros vadybos. Perduodu kamuolį jums...“ - rašoma socialiniame tinkle.
