Praėjusį savaitgalį Lietuvos Respublikos Seime vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija, kurioje dalyvavo apie 400 diplomatų ir parlamentarų iš NATO bei partnerių šalių. Analogišką renginį Lietuva jau organizavo prieš 13 metų, 2001 metais, Lietuvai rengiantis stoti į NATO.
Kaip Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje nariui man labai svarbu dalyvauti tokiuose renginiuose, nes juose realiu savo darbu galiu prisidėti prie Europos saugumo stiprinimo ir tarptautiniu lygiu atstovauti ne tik Lietuvai, bet ir Panevėžio kraštui. Noriu pabrėžti kiekvienam Lietuvos piliečiui, kiekvienam Panevėžio krašto gyventojui, kad NATO visada yra šalia ir pačioje Lietuvoje, kad apgintų mūsų valstybę ir jos piliečius, o Lietuva, kaip NATO narė, taip pat labai konkrečiai savo diplomatinėmis ir karinėmis pajėgomis padeda kurti saugumą ir taiką Europoje ir pasaulyje.
Džiaugiuosi, kad per visus šiuos metus Lietuva iš transatlantinių procesų stebėtojos tapo politinio turinio formuotoja, tiesiogiai prisidėdama prie tarptautinio saugumo didinimo ne tik Vidurio ir Rytų Europos regione, bet ir Afganistane, Afrikoje ir kitur.
Sustiprėjusi Lietuvos pozicija NATO viduje leido mūsų valstybei tapti viena iš Vidurio ir Rytų Europos regiono lyderių. Aktyvi Lietuvos diplomatinė veikla suteikė galimybę tarptautinėje arenoje kelti sudėtingus ir aštrius politinius klausimus, daugiausia susijusius su Ukrainos, Gruzijos, Moldovos ir kitų Rytų partnerių suartėjimu su NATO ir Europos Sąjunga (ES), kurie šiandien yra ypač svarbūs, užtikrinant Europos ir viso pasaulio saugumą.
Lietuvos iniciatyvos kolektyvinės gynybos srityje yra visada girdimos ir į jas atkreipiamas dėmesys NATO viduje, taip pat ir aljanso lyderės bei svarbiausios Lietuvos gynybinės partnerės – Jungtinių Amerikos Valstijų. Lietuva pirmininkavimo ES Tarybai metu išsikėlė prioritetinį tikslą stiprinti ir skatinti ES Rytų partnerystės politiką. Pabrėšiu, jog Lietuvos diplomatinė tarnyba šiuo klausimu aktyviai dirba ir NATO plotmėje.
Atsižvelgdama į itin nestabilią šiandieninę geopolitinę situaciją Rytų Europoje, Lietuvos delegacija NATO Parlamentinėje Asamblėjoje nusprendė paruošti deklaraciją dėl tolesnės NATO plėtros. Mūsų valstybės pozicija dėl aljanso plėtros yra aiški ir principinga - NATO blokas privalo tęsti atvirų durų politiką. Lietuva puikiai supranta Ukrainos, Moldovos ar Gruzijos nerimą ir rūpesčius dėl savo saugumo ir nepriklausomybės, nes pati tai išgyveno, ir todėl visomis pastangomis siekia joms padėti suartėti su NATO ir ES.
Mes siekiame, kad jau 2014 m. rudenį NATO viršūnių susitikime Gruzijai turėtų būti sudarytos realios galimybės (veiksmų planas) įstoti į NATO. Šis politinis žingsnis reikštų ne tik Gruzijos ir NATO realių derybų pradžią, siekiant jai tapti visaverte NATO nare, bet ir Lietuvos diplomatinės veiklos pergalę. NATO Parlamentinės Asamblėjos Vilniuje metu be diskusijų dėl Gruzijos narystės NATO vieningai buvo priimta deklaracija dėl paramos Ukrainai ir transatlantinių santykių stiprinimo.
NATO Parlamentinė Asamblėja (NATO PA) yra tarpparlamentinė organizacija, kurioje NATO valstybių parlamentarai kartu su asocijuotais Asamblėjos nariais bei kitų šalių partneriais aptaria jų šalims ir visam Aljansui rūpimus klausimus politikos, saugumo ir ekonomikos srityje. NATO Parlamentinės Asamblėjos tikslas - būti forumu, kuriame NATO valstybių parlamentarai kartu su savo kolegomis iš kitų valstybių galėtų keistis nuomonėmis ir idėjomis, ieškoti bendrų sprendimų užtikrinant saugumą bei stabilumą.
